Už balsavo 110 Seimo narių. Liberalas Simonas Gentvilas balsavo prieš, o jo frakcijos kolega Jevgenijus Šuklinas – susilaikė, po balsavimo parlamentarai teigė užsikalbėję ir suklydę, tad paprašė sekretoriato protokole pažymėti, kad balsavo už projektą.

Sankcijų pratęsimą palaikė 16 „Nemuno aušros“ frakcijos narių, tarp jų ir partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis, taip pat  septyni Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.

Balsavime nedalyvavo trys „aušriečiai“ ir keturi „valstiečiai“, tarp jų – ir pastarųjų atstovas Valius Ąžuolas, kuris prieš balsavimą pasisakė prieš projektą.

Kovą pateikimo stadijoje vienas „aušrietis“ buvo prieš, o 11 susilaikė, tuo metu „valstiečių“ frakcijoje pateikimo stadijoje projekto nepalaikė trys parlamentarai, tiek pat jų susilaikė.

„Valstiečių“ valdyba kovo viduryje pareiškė nepritarianti tokiam frakcijos sprendimui bei nurodė jos nariams ateityje pritarti projektui, pažymėjusi, kad balsavimas prieš sankcijas „buvo neapgalvotas ir netinkamas politinis sprendimas“.

Dėl sankcijų pratęsimo liko paskutinis balsavimas.

Pritarė griežtinimui, atmetė žemės ūkio išbraukimą

Parlamentarai pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) suvestiniam projektui, kuriame yra konservatorių Lauryno Kasčiūno, Audroniaus Ažubalio ir Valdo Rakučio siūlymai, kad Baltarusijos piliečiams, kaip ir rusams, turėtų būti stabdomas leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, jeigu jie neturi galiojančios vizos.

Tuo metu jau galiojantys leidimai turėtų būti panaikinti, jeigu Rusijos ir Baltarusijos piliečiai per tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją.

Išimtis būtų taikoma vežėjams, vilkikų vairuotojams, vykstantiesiems tranzitu per minėtas valstybes arba jeigu keliauta dėl nuo piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

Praėjusią savaitę šiems siūlymams vienbalsiai pritarė NSGK, juos palaikė Prezidentūros, Valstybės saugumo departamento atstovai, kritikavo verslo organizacijos.

„Viena iš grėsmių yra Rusijos ir Baltarusijos piliečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, dažnas atvykimas ir vykimas į savo šalis, ne kartą įvardinta, kad tokie asmenys kelia grėsmę, nes tiek Rusijos, tiek  Baltarusijos sienas kontroliuoja KGB struktūros, (...) gali būti, kad tie asmenys gavo instrukcijas, (...) pavestos užduotys čia Lietuvoje“, – iš Seimo tribūnos sakė konservatorius Arvydas Pocius.

Reikia kalbėti ne tik apie ekonomiką, trąšas ar voveruškas, kurias bobutės atveža iš Baltarusijos, bet kalbėkime apie esmę.

„Reikia kalbėti ne tik apie ekonomiką, trąšas ar voveruškas, kurias bobutės atveža iš Baltarusijos, bet kalbėkime apie esmę“, – pridūrė jis.

Tuo metu Seimas nepritarė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parlamentaro Igno Vėgėlės pasiūlymui dėl sankcijų netaikymo žemės ūkio produkcijai.

„Šitas pasiūlymas remiasi moraliniu, teisiniu ir ekonominiu argumentu, nėra jokio teisinio pagrindo įrašyti šitą ribojimo priemonę – žemės ūkio prekes ir pašarus – tai yra draudžiama pagal Europos Sąjungos (ES) teisę“, – sakė I. Vėgėlė.

„Lietuva privalo taikytis ES taisyklių ir tokiu būdu mažinti importą rusiškų prekių, o ne viešaisiais ryšiais bandydama vieną prekių grupę išimti ir taip nustatyti sankcijas“, – kalbėjo jis.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau antradienį sakė, kad jo frakcija svarstymo stadijoje palaikys projektą, tačiau prašys premjero inicijuoti diskusiją su regiono valstybėmis dėl draudimų žemės ūkio produkcijai suvienodinimo.

Siūlo pratęsti sankcijas

Kaip rašė BNS, kovo pradžioje Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams.

Projekto tuomet nepalaikė dalis valdančiosios „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių. Savo sprendimą jie motyvavo tuo, kad sankcijose yra paliktas draudimas importuoti žemės ūkio produkciją.

Vyriausybė siūlo palikti dabar galiojančias ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Įstatymu taip pat yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos URM, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas, išimtis daroma tik tiems, kas turi galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą, leidimą gyventi Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Pagal įstatymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.

Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Dabartinis įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.