Už šį Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės pateiktą projektą antradienį po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 3, susilaikė irgi 50 parlamentarų. Tačiau projektas galutinai nebuvo atmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Pasak L. Nagienės, BK pataisomis siekiama labiau apsaugoti neteisėto persekiojimo aukas, kurios kartais priverstos  keisti gyvenamąją vietą, telefono numerį, ypač po skyrybų.

„Siekiama suteikti ramybę tokiems žmonėms, užtikrinti  saugų gyvenimą savo šalyje“, – pateikdama projektą sakė L. Nagienė.

Teisingumo ministrė Seimo narė Ewelina Dobrowolska kritiškai įvertino projektą, prašydama Seimo narių nedarkyti BK, nes, anot jos, bausmė turi būti proporcinga veikos pavojingumui.

Siekiama suteikti ramybę tokiems žmonėms, užtikrinti  saugų gyvenimą savo šalyje.

„Pasiūlymas numatyti laisvės atėmimą iki 3 metų  reiškia, kad iš esmės mes suvienodiname su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kai asmuo praranda dalinį savo darbingumą. Negalime išdarkyti BK, kurį ką tik pradėjome tvarkyti tam, kad sistema egzistuotų“, – sakė ministrė.

Šiuo metu už sistemingą žmogaus persekiojimą numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

2021 m. spalio 14 d. Seimas papildė BK straipsniu – „Neteisėtas žmogaus persekiojimas“. Iki tol BK persekiojimo sąvoka nebuvo išskirta, atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su persekiojimu, numatė bendrosios baudžiamąją atsakomybę įtvirtinančios nuostatos.

L. Nagienės duomenimis, daugumoje Europos valstybių, pvz. Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, už neteisėtą persekiojimą yra numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmė.