Už Seimo statuto pataisą, kad viešbutyje gyventi galėtų tik Seimo nariai, per pastaruosius penkerius metus neturėję gyvenamosios patalpos sostinės savivaldybės teritorijoje ir iki 25 kilometrų nuo savivaldybės administracinės ribos, balsavo 48 Seimo nariai, prieš 26 ir susilaikė 35 parlamentarai.

Projektas kitu balsavimu grąžintas iniciatoriams tobulinti. Seimo statuto pataisas pateikė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, parlamentarai Andrius Vyšniauskas, Mindaugas Lingė, Kęstutis Masiulis ir Andrius Kupčinskas.

Šiuo metu būsto Vilniuje neturintys parlamentarai Seimo viešbutyje gyvena nemokamai, o kiti Seimo nariai gali jame gyventi, bet moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas.

Iniciatoriai teigia, jog dabartinė tvarka, leidžianti Seimo viešbučiu naudotis ir turintiesiems NT Vilniuje, „nėra sąžininga ir teisinga, ne tik kitų Seimo narių, bet ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu“.

„Iniciatyva kilo rugpjūčio mėnesį, kai turėjom tikrai negražią istoriją dėl Seimo viešbučio, ji turėjo du kampus. Pirmas kampas, kai Seimo kanceliarija atsisakė pateikti duomenis apie Seimo narius, kurie gyvena Seimo viešbutyje, kita negraži istorija yra tokia, kad mes turime tvarką ir bendrą supratimą, kad Seimo viešbutis skirtas Seimo nariams, kurie atvažiuoja iš regionų, neturi būsto Vilniaus mieste, kad čia galėtų pernakvoti nuo posėdžio iki posėdžio ir daugelis tą tikrai daro labai tvarkingai, tačiau yra tam tikrų išimčių, kurie ir sukelia tas abejones“, – pristatydamas pataisą sakė konservatorius A. Vyšniauskas.

Yra tvarka, jei tu neturi būsto, atvažiuoji į posėdį, pernakvojai, važiuoji atgal. Nesam ta institucija, kuri turim spręsti socialines ar kitokias žmonių problemas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius tuo tarpu teigė, kad teikdami šias pataisas konservatoriai „politiškai ieško sau taškų“, o politikams gali susiklostyti situacijos, kai jie negali gyventi sostinėje turimame būste.

„Susidaro įspūdis, kad Seimo kanceliarija su tuo mažu skandalu neteikdama duomenų žiniasklaidai prisidirbo, bet nukentės Seimo nariai, kurie neatitinka tos nuostatos (dėl būsto Vilniuje), bet atitinka kitą nuostatą (dėl galimybės gyventi ir kitiems Seimo nariams susimokant mokesčius), o yra įvairių situacijų gyvenime, kurios susiklosto“, – sakė D. Griškevičius.

„Iniciatoriai populistiškai ieškosi sau taškų, sako, kad (siūlymui) pritaria gyventojai, bet gyventojai pritaria, kad Seimo nariai dirbtų už minimumą, tai gal pateiksite ir tokią pataisą?“, – kalbėjo demokratų atstovas.

A. Vyšniauskas į tai atsakė, kad „Seimas nėra ta instituciją, kuri turi spręsti Seimo narių asmenines problemas“.

„Yra tvarka, jei tu neturi būsto, atvažiuoji į posėdį, pernakvojai, važiuoji atgal. Nesam ta institucija, kuri turim spręsti socialines ar kitokias žmonių problemas“, – sakė Seimo narys.

Pataisas konservatoriai parengė LRT rugpjūčio pabaigoje pranešus, kad nekilnojamojo turto Vilniuje ir aplink jį turi bei Seimo viešbučiu naudojasi keturi parlamentarai.

Iš pradžių Seimo kanceliarija atsisakė nurodyti jų pavardes, motyvuodama asmens duomenų apsaugos taisyklėmis, tačiau vėliau juos pateikė.

Pasak LRT, viešbučiu naudojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė bei „valstiečiai“ Gintautas Kindurys ir Rimantė Šalaševiūtė.

Naujienų portalas LRT skelbė, kad T. Tomilinas teigia viešbutyje gyvena dėl to, jog po skyrybų jo turimame būste Vilniuje apsistojusi buvusi žmona. Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad su šeima į viešbutį gyventi pasiprašė po to, kai nusprendė parduoti savo turėtą būstą Vilniuje.

Anot LRT, „valstietis“ Gintautas Kindurys paklaustas kodėl gyvena Seimo viešbutyje, nors yra nusipirkęs būtą sostinėje, tikslaus atsakymo nepateikė. Jo frakcijos narė R. Šalaševičiūtė nurodė turinti būstą netoli Maišiagalos, arčiau nei 25 kilometrai iki Vilniaus, bet namuose gyventi negalinti dėl logistinių priežasčių.