Siūloma naujoje Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo redakcijoje numatyti ne nuolatinio atstovo ES, o nuolatinio atstovo užsienio valstybėje pareigybę.

Po pateikimo už tai balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 20.

„Jau 19 metų mes, kaip Seimas, turime vienintelį savo atstovą Europos Sąjungoje, tai yra Briuselyje. Bet manau, per visą laiką ir anksčiau puikiai žinojome, kad yra nacionalinių parlamentų, kurių įtaka, tiesą pasakius, Lietuvos likimui, Lietuvos interesams kartais būna net didesnė nei Europos Parlamento. Šiuo atveju kalbu apie JAV Kongresą“, – pateikdamas projektą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK)  pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Anot jo, Kongresas Amerikoje yra svarbiausia institucija, ten priimami sprendimai neretai turi įtakos ir Lietuvos likimui.

„Kinija, mano žiniomis, turi apie 700 žmonių, kurie dirba su Kongresu, britai – 100, Lenkija – dešimt. Mes turime maždaug pusę žmogaus – diplomatą, kuris dengia dar daugybę kitų klausimų“, – tvirtino komiteto vadovas.

Anot jo, priėmus naują įstatymo redakciją, atsivertų galimybė paskirti nuolatinį Seimo atstovą Kongrese.

Ž. Pavilionis pabrėžė, kad į pareigas politikai negalėtų pretenduoti.

Anot jo, būtų skiriamas Seimo kanceliarijos darbuotojas, į pareigas atrinktas konkurso būdu. Jis būtų pavaldus Seimo kancleriui ir Lietuvos diplomatinės atstovybės toje šalyje vadovui.

URK pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad siūloma įsteigti Seimo nuolatinio atstovo užsienio valstybėje pareigybė, tai yra ji nėra susijusi su konkrečia užsienio valstybe, todėl būtų galima perkelti pareigūną atsižvelgiant į valstybės užsienio politikos prioritetus.

Projektą toliau svarstys parlamento komitetai.