Tai pirmas toks įstatymas, nes iki šiol jiems mokėta, remiantis Vyriausybės nutarimu. Įstatymas palies apie 180 tūkst. žmonių - socialinius, kultūros darbuotojus, mokytojus, jų padėjėjus, trenerius, psichologus, savivaldybių darbuotojus, kurie nėra valstybės tarnautojai, kitus.

Tačiau įstatymas nebus taikomas aukštųjų mokyklų dėstytojams, viešųjų įstaigų darbuotojams, valstybės tarnautojams, politikams, pareigūnams, kurių atlyginimus reguliuoja kiti teisės aktai.

„Tai naujas šviežias gūsis, pagaliau judėsime link sutartinių santykių, priedai taps mažiau svarbūs. Manau, augant mūsų ekonomikai, jos galimybėms privalės didėti darbo užmokestis“, – antradienį sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Už teisės aktą balsavo 73 Seimo nariai, septyni buvo prieš, 35 susilaikė.

Pavyzdžiui, nustatant algą treneriui Ukmergėje, patikėkite, ne Ukmergės savivaldybė ar mokykla nustatys tą algą, bet Sporto departamento tam tikrais teisės aktais.

Įstatymą parlamentarams teko priimti skubiai, nes po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo algas reglamentavęs Vyriausybės nutarimas nuo šių metų sausio nustojo galioti. KT pareiškė, kad pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse dirbančių asmenų darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ne pagal Vyriausybės nutarimą, o įstatymą.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės dabar suskirstomos į keturis lygius bei tris grupes. Darbo užmokestį sudarys pareiginė alga su pastoviąja ir kintamąja dalimis, priemokos, išmokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktimis, viršvalandžius bei premijos.

Viena pagrindinių naujovių – kad pastovioji darbo užmokesčio dalis bus nustatoma pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinis dydžio. Šis bus nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, tai yra sutarus profsąjungoms ir Vyriausybei.

Šiemet galios valstybės tarnautojams Seimo jau nustatytas bazinis dydis – 130,5 euro.

Taip pat antradienį Seimas sudarė galimybę darbuotojui taikomą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą padidinti dvigubai – iki 100 procentų. Buvęs Vyriausybės nutarimas tai leido daryti nuo 45 iki 65 procentų. Kokį koeficientą taikyti, sprendžia įstaigos vadovas.

Šią naujovę kritikavo ekspremjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Anot jo, per didelė darbo užmokesčio dalis priklausys nuo vadovo valios.

„Du trečdalius atlyginimo vadovai galės nustatyti pagal simpatijas, antisimpatijas. (...) Grįžome į seną situaciją ir dar blogesnę situaciją“, – teigė jis.

Tuo metu T.Tomilinas tvirtino, kad tai sudaro galimybę pritraukti jaunus žmones į regionus, išlaikyti juos Lietuvoje bei trūkstamus specialistus įstaigoje.

„Įstatymas numato, kad algų sistemos yra reguliuojamos kolektyviniais susitarimais. (...) Aišku, jeigu jų nebus, deja, turime tokią situaciją, kad nesant darbuotojų aktyvumui algas nustatinės įstaigų vadovai, o jie vadovausis aukštesnių instancijų sprendimais. Pavyzdžiui, nustatant algą treneriui Ukmergėje, patikėkite, ne Ukmergės savivaldybė ar mokykla nustatys tą algą, bet Sporto departamento tam tikrais teisės aktais. Poįstatyminis aktas nustatys ribas ir tvarkas“, – sakė T.Tomilinas.

Be to, anot jo, kokį koeficientą taikyti lems ir įstaigos turimos lėšos.

Dar viena naujovė – skaičiuojant atlyginimus įvedama kintamoji dalis. Ji priklausys nuo darbuotojo praėjusių metų veiklos vertinimo. Ši dalis bus nustatoma vieniems metams ir galės siekti iki 50 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies. Nacionalinių, valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams ši dalis galės siekti iki dviejų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių.

Įstatyme numatyta, kad konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies dydžius nustatys biudžetinės įstaigos vadovas.

Mokytojams ir darbininkams pareiginės algos kintamoji dalis nebus nustatoma.

„Mokytojai prilyginami nekvalifikuotiems darbuotojams (...). Mes siunčiame labai blogą signalą geriausiems mokytojams arba norintiesiems, arba svajojantiesiems tapti mokytojais: žiūrėkite jūsų kvalifikacija, jūsų pasiekti rezultatai, jūsų sėkmės istorijos nebeturės tokios reikšmės. Neleisdami nustatyti kintamosios dalies tūkstančiams mokytojų Lietuvoje sakome: žiūrėkite, nesiskaito jūsų pasiekti rezultatai, jūsų auklėtinių rezultatai ir taip toliau“, – teigė liberalas Gintaras Steponavičius.

T.Tomilinas pabrėžė, kad į įstatymą įrašyta svarbi nuostata – kad priėmus įstatymą, nė vienai darbuotojų grupei algos negali sumažėti.

Anot jo, šių metų biudžete skirta apie 33 mln. eurų biudžetininkų ir mokytojų algoms didinti.

„Mane (Socialinės apsaugos ir darbo) ministerija patikino, kad numatoma didinti pirmiausia mažiausiai uždirbančių specialistų algas, nuo 10 iki 37 eurų vidutiniškai didės mėnesio atlyginimai“, – tvirtino T.Tomilinas.

Premijos biudžetinių įstaigų darbuotojams galės būti mokamos ne daugiau kaip kartą per metus, atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis, ir kartą – už gerus darbo rezultatus.

Numatyta galimybė darbuotojui skirti ir pašalpą, jeigu jo materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ar šeimos narių ligos, mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo. Maksimalus pašalpos dydis – penkių MMA dydžio. Dabar tai būtų – iki 1900 eurų.

Jeigu prezidentė pasirašys minėtą įstatymą, jis pradės veikti vasario 1 dieną.