Lietuvos Seimas pasmerkė „šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių, ypač Krymo totorių ir etninių ukrainiečių teisių, pažeidimus Kryme“.
Parlamentarai antradienį priėmė atitinkamą rezoliuciją, už ją balsavo 90 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, du susilaikė.
Dokumente teigiama, kad po Krymo aneksijos Rusijos pilietybę priimti atsisakę pusiasalio gyventojai yra diskriminuojami ir patiria didelių sunkumų visose politinio, visuomeninio ir ekonominio gyvenimo srityse, negali gauti švietimo, medicinos, socialinių ir kitų paslaugų, o totorių ir ukrainiečių kalbų vartojimas ribojamas mokyklose ir žiniasklaidoje.
„Apie 12 proc. totorių, apie 250 tūkstančių, tie totoriai, kurie nepriėmė Rusijos pilietybės, yra engiami įvairiais būdais“, – pristatydamas rezoliuciją sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, vienas iš dokumento autorių Benediktas Juodka.
Lietuvos Seimas teigia griežtai smerkiantis Rusijos ir „de facto Krymo valdžios“ veiksmus, siekiant uždrausti Krymo totorių Medžliso, neofiicialaus parlamento, veiklą.
Kovą Simferopolio teisme prasidėjo teismo procesas, kuriuo didžiausią vietos totorių organizaciją siekiama uždrausti kaltinant ekstremizmu.
Dokumentu tarptautinė bendruomenė taip pat kviečiama toliau vienyti pastangas „tęsiant aktyvią Krymo aneksijos nepripažinimo politiką ir užtikrinant Ukrainos teritorijos vientisumą“.
„Seimas pabrėžia, kad okupacijos nutraukimas ir Ukrainos kontrolės atkūrimas Kryme yra viena iš bendradarbiavimo ryšių su Rusijos Federacija atnaujinimo, įskaitant susijusių sankcijų panaikinimą, sąlygų“, – rašoma Seimo rezoliucijoje.
Konservatorius Mantas Adomėnas tvirtino, kad Lietuvos pareiga – neleisti pasauliui užsimerkti prieš tai, kas vyksta su Krymo totoriais.
„Mes kaip tauta, kaip niekas kitas žinome, ką reiškia būti pasaulio užmirštiems ir atiduotiems agresorių valiai, kurie nori tautos žūties. Krymo totoriai tą patiria nebe pirmą kartą. Dabartiniuose svarstymuose sugrąžinti Rusiją į tarptautinius formatus Krymo totorių klausimas yra sąmoningai užmirštamas, pakišamas po kilimu. Atrodo, kad Europoje esama gerokai didesnių iššūkių: yra ir pabėgėlių krizė, ir gresiantis Britanijos išėjimas, bet mes esame tie, kurie turėtume priminti, kad nepaisant to, šalia vyksta dar viena tragedija“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis pareiškė, kad Kryme vyksta tai, kas turėtų būti vadinama apartheidu, „kai dėl tautinių, religinių požiūrių žmonės yra diskriminuojami net be teisės į darbą, išsilavinimą, net nuosavybę“.
Rezoliucijos projektą pirmadienį įregistravo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas, Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, Seime vykstant Pasaulio Krymo totorių kongreso vykdomojo komiteto posėdžiui ir konferencijai apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijos aneksuotame Kryme.
Šių metų vasarį pranešta apie Rusijos teisėsaugos institucijų ketinimus uždrausti Krymo totorių Medžliso veiklą. Krymo vyriausioji prokurorė Natalija Poklonskaja Aukščiausiajam Teismui įteikė ieškinį, kad Medžlisas būtų pripažintas Krymo totorių ekstremistine organizacija ir jo veikla uždrausta.
Krymo aneksijos pasaulis nepripažino, Ukraina laiko šį pusiasalį savo teritorija, kurią yra aneksavusi Rusija. Dėl šios aneksijos Europos Sąjunga Maskvai paskelbė sankcijas.
Totoriai, kurie sudaro daugiau kaip 12 proc. Krymo gyventojų, yra tarp didžiausių Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos kritikų.
