Seimas ketvirtadienį priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis patikslinamos nuostatos dėl neveiksnių asmenų teisių, jas priartinant prie Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos.

Civilinio kodekso pataisomis įtvirtinami pagalbos priimant sprendimus teikimo ir išankstinio nurodymo teisiniai institutai bei pakeičiami riboto veiksnumo ir neveiksnumo teisiniai institutai. Nustatoma, kad asmens veiksnumas gali būti ribojamas arba asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse.

Pasak Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešimo, taip bus geriau užtikrinamos asmenų teisės ir labiau diferencijuojami sprendimai dėl asmenų pripažinimo neveiksniais ar ribotai veiksniais, taip geriau atsižvelgiant į individualią asmens situaciją.

Civilinio proceso kodekso pataisomis taip pat įtvirtinamos papildomos procesinės garantijos asmenims, kurie pripažinti neveiksniais ir ribotai veiksniais, teisėms įgyvendinti ir ginti.

Taip pat nustatyta galimybė priverstinai hospitalizuojamiems, gydomiems ar neveiksniais pripažintiems asmenims pasinaudoti antrine teisine pagalba ne tik sprendžiant jų priverstinio hospitalizavimo ar pripažinimo neveiksniais klausimus, bet ir teismui pratęsiant priverstinį hospitalizavimą ir peržiūrint sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais.

Vietos savivaldos įstatymo pataisomis įstatyme įtvirtinama nauja valstybės savivaldybėms perduota funkcija – neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimas.

JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, jie turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Konvencijos šalys turi imtis reikiamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų numatyta galimybė pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Seimas šią konvenciją ir jos fakultatyvųjį protokolą ratifikavo 2010 metais.