Už Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas vienbalsiai balsavo 88 Seimo nariai, parlamentas taip pat priėmė ir lydinčiųjų įstatymų pataisas.

Seimo priimtais pakeitimais reglamentuojami Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisinė padėtis po „Brexit“.

Nustatyta, kad pataisos įsigalioja Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną.

Vyriausybė teigia, kad pateikti projektai leistų sušvelninti Britanijos pasitraukimo iš ES be jokio susitarimo padarinius, taip pat užtikrintų abiejų šalių piliečių teises, nepažeistų verslo lūkesčių.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį sutiko atidėti „Brexit“ iki spalio 31 dienos, išgelbėdami bloką nuo galimai chaotiško Jungtinės Karalystės išstojimo šios savaitės pabaigoje.

Projektus, kuriais pasiruošta kietam „Brexit“ scenarijui, Seimas pradėjo svarstyti dar iki pasiekto Jungtinės Karalystės ir ES susitarimo.

Seimo priimti sprendimai numato britams išskirtinį pagrindą leidimui gyventi Lietuvoje, teisę paprasčiau naudotis socialinės apsaugos sistema, pereinamuosius laikotarpius, susijusius su darbu, studijomis, profesijų pripažinimu.

Britanijai ir jos piliečiams po „Brexit“ būtų taikomos lengvatos, susijusios su pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, jie atleidžiami nuo kai kurių valstybės rinkliavų.

Pagal anksti ketvirtadienį pasiektą britų ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) ir 27 ES lyderių susitarimą Britanija turi laiko iki spalio 31-osios ratifikuoti „skyrybų“ susitarimą, tačiau išlieka galimybė „Brexit“ įvykti ir anksčiau, bet kuriuo metu iki šios datos.

Pagal pradinį planą JK ir ES „skyrybos“ turėjo įvykti kovo 29 dieną, o pirmo „Brexit“ proceso pratęsimo dviem savaitėms terminas turėjo baigtis balandžio 12-ąją, kai Britanijai grėsė chaotiškai iškristi iš bloko be sutarties, sukeliant ekonominę sumaištį.