Seimas ketvirtadienį priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Civilinio kodekso pataisas dėl vaikų globos.

Jos numato, kad be tėvų globos likęs vaikas globos institucijoje būtų apgyvendinamas tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.

Šalies vadovė pataisas pateikė argumentuodama, kad jos sumažins vaikų, patenkančių į globos namus, skaičių ir paskatins įvaikinimą. Numatyta, kad pataisos įsigalios nuo 2017 metų sausio.

Pataisomis siūloma riboti vaikų iki trejų metų patekimą į globos namus. Jie į globos institucijas patektų tik išskirtiniais atvejais, kai yra būtina specializuota sveikatos priežiūra ar slauga, arba kai vaiką skubiai paėmus iš šeimos nėra galimybių jį laikinai apgyvendinti kitoje šeimoje ar šeimynoje.

Pataisos taip pat numato griežčiau riboti laikinosios globos trukmę, argumentuojant, kad taip įvaikinimas vyktų sparčiau. Siūloma nustatyti, kad vaiko laikinoji globa truktų ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.

Prezidentūros teigimu, šiuo metu laikinoji globa vaikų  namuose dažnai trunka iki penkerių ir daugiau metų, o tai esą yra viena pagrindinių kliūčių vaikams patekti į naujas šeimas.

Nustačius ne ilgesnę kaip metų laikiną vaiko globą, praėjus šiam laikotarpiui turėtų būti įvertina galimybė grąžinti vaiką į šeimą arba turėtų būti kreipiamasi į teismą dėl vaiko laikinosios globos pratęsimo ar nuolatinės globos nustatymo.

Kaip pabrėžia Prezidentūra, šalyje veikia daugiau nei 100 vaikų globos institucijų, o tai neatitinka tarptautinės praktikos. Iš viso šalyje yra apie 10 tūkst. vaikų, likusių be tėvų globos. 2013 metų pabaigoje beveik 60 proc. iš jų augo globėjų šeimose, 37 proc. – institucijose, likusieji – šeimynose.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, vertinantis, kaip valstybės įgyvendina Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, yra pareiškęs, jog Lietuva turi sumažinti didelį iš tėvų paimamų ir institucijose apgyvendinamų vaikų skaičių, ypač vaikų iki trejų metų amžiaus.