Projektą dabar vertins Seimo Ekonomikos komitetas, o plenariniame posėdyje siūlymas toliau bus svarstomas balandžio pabaigoje.

Iniciatyvos autorė Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad išankstinio apmokėjimo kortelių registravimas padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais. Šiuo metu operatoriai privalo registruoti tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242 tūkst. eurų.

Pataisomis numatoma, kad duomenis apie paslaugos gavėjų buvimo vietą, taip pat asmenų telefono numerius, operatoriai turėtų nedelsiant pateikti kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kurios aiškinasi sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Vyriausybės paskirta institucija galėtų mobiliojo ryšio operatoriams ir interneto tiekėjams nurodyti nedelsiant nutraukti paslaugų teikimą ar blokuoti skambučius tam tikrais numeriais asmenims, jei jie įtariami sukčiavimu. Beje, ministerija numato, kad tokie asmenys elektroniniu būdu būtų informuojami apie paslaugų nutraukimą.

Institucijos, prašydamos operatorių atlikti visus minėtus veiksmus, vadovautųsi patvirtintu „ribotinų veiksmų“, t. y. daromų nusikaltimų sąrašu.

Mobiliojo ryšio bendrovės iš esmės sutinka su siūlomu reguliavimu, bet dalis Lietuvoje veikiančių operatorių sako, kad išlaidas, kurias jie patirtų dėl naujosios tvarkos, turi kompensuoti valstybė.

Pataisos dėl išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimo įsigaliotų nuo 2018 metų liepos 1 dienos.