Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria Ukrainą ragina nenaudoti smurto prieš taikius demonstrantus ir surengti Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos parlamentų asamblėjos sesiją Vilniuje.

Rezoliuciją inicijavo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka, Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius ir opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Ji priimta už balsavus 82, prieš - 4, susilaikius 11 parlamentarų.

Rezoliucija pabrėžiami ilgalaikiai istoriniai ryšiai tarp Lietuvos ir Ukrainos, įvertinama strateginė regiono reikšmė Europos Sąjungai (ES), taip pat reiškiama parama Ukrainos siekiui stiprinti politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su ES bei perspektyvoje siekti ES narystės.

Tuo pačiu rezoliucija Ukrainos valdžios institucijas norima pakviesti "tikrajam dialogui su opozicija ir pilietinės visuomenės atstovais". Ukrainos valdžia raginama nesiimti jokios prievartos prieš taikius demonstrantus, užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui.

Dokumentu siūloma nedelsiant surengti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamento narių asamblėjos sesiją Vilniuje, siekiant aptarti susidariusią padėtį. Konkrečiai šios nuostatos vienas iš projekto autorių A.Kubilius nepalaiko, sakydamas, kad reikia kuo skubiau vykti į Kijevą, o ne kviesti asamblėja Vilniuje.

"Žinodami, kas vyksta Ukrainoje ir tęsdami mūsų ilgalaikį įsitraukimą į šios valstybės reikalus, tikėdami, kad Rytų Europos valstybės gali pasirinkti Europos kelią, siūlome, kad Seimas šiandien priimtų rezoliuciją dėl situacijos Ukrainoje", - balsuoti už rezoliuciją ragino liberalas P.Auštrevičius. Jis paminėjo ir viename iš mitingų Ukrainoje kalbėjusią moterį, kuri sakė norinti Ukrainos integracijos į ES dėl savo vaikų ateities.

Balsuoti prieš rezoliuciją ragino socialdemokratas Bronius Bradauskas, jis klausė, ar iš viso Lietuvos parlamento kas nors prašė tokios rezoliucijos.

"Visiškai nesveikinu tos rezoliucijos nei autorių, nei idėjos, ir visiškai pasisakau prieš, todėl, kad jei viena moteris pasisakė, o mes sprendžiame apie visos tautos nuomonę, iš kur mes žinome, kokia antros pusės nuomonė? Ukrainoje gyvena apie 50 milijonų žmonių, tai jei mes ir šimtą tūkstančių aikštėje išklausysime, tai bus ne 50 milijonų žmonių nuomonė. Palikime tokius klausimus spręsti pačioms tautoms. Mes visą laiką deklaruojame apsisprendimo laisvę, kada ėjome iš Tarybų sąjungos, deklaravome - tauta turi apsispręsti", - kalbėjo B.Bradauskas.

P.Auštrevičius atsakydamas jam teigė, kad Ukrainos žmonės laukia reakcijos iš Europos valstybių, kaip ir Lietuva laukė tarptautinės bendruomenės paramos savo kovoje už nepriklausomybę.

"Atsiminkime, kaip mes laukėme bet kokios rezoliucijos, bet kokio žodžio Sausio 13-osios naktį. Mes laukėme, kad bus viena rezoliucija po kitos rezoliucijos, to dabar laukia Ukrainos žmonės, jei mes jų dabar neparemsime, neparemsime ir ateityje. Nustokime abejoti mūsų pasirinkimu ir leiskime, kad mūsų teisingą pasirinkimą kartotų kitos valstybės", - sakė P.Auštrevičius.

Lapkričio pabaigoje Ukrainos vyriausybė pranešė stabdanti derybas su ES dėl asociacijos sutarties. Penktadienį Vilniuje viešėjęs šios šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti parengtą sutartį. Dėl to Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose prasidėjo protesto mitingai. Naktį iš penktadienio į šeštadienį vienas toks mitingas išvaikytas Kijevo centre, sužeista keliasdešimt žmonių.