Praėjusią savaitę Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis kartu su grupe frakcijos kolegų ir Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen įregistravo tai numatančias įstatymo pataisas.

Iniciatorių teigimu, projektas ypač aktualus Lietuvos piliečiams, sudariusiems santuokas su užsieniečiais, nes užtikrina galimybę užrašyti asmens tapatybės dokumentuose po santuokos suteiktą pavardę originalia forma. Jie taip pat pastebi, kad įstatymo pataisos spręstų ir tautinių mažumų poreikius.

Jei Seimas pritartų siūlymui, būtų leista tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais asmens vardą ir pavardę dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis – su visais diakritiniais ženklais. Taip galėtų būti rašomi ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose.

Jei vardas ir pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės (be diakritinių ženklų) ar lotyniško pagrindo rašmenimis, jie būtų nurašomi paraidžiui.

Vardas ir pavardė, tame pačiame dokumento šaltinyje įrašyti ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis.

Lietuvos piliečio vardas ir pavardė taip pat galėtų būti nurašomi arba perrašomi, jeigu jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir jų vardas ar pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Galimybė būtų sudaryta ir tais atvejais, kai Lietuvos pilietis vardą ar pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir jo asmenvardis šiais rašmenimis įrašytas dokumento šaltinyje.

Šia galimybe taip pat galėtų pasinaudoti tie, kurie pasirinko sutuoktinio pavardę, kuri įrašyta dokumento šaltinyje ne lietuviškais rašmenimis. Diakritinius ženklus savo asmenvardžiuose galėtų naudoti ir tie, kurių tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Mano, kad asmenvardžių keitimas netaps masiniu reiškiniu

Modernizavus gyventojų registro duomenų kodavimo sistemas, įstatymo projektą inicijavęs L. Šedvydis nemato anksčiau akcentuotų technologinių kliūčių įgyvendinti pasiūlytą dokumentą. Jis nesutinka ir su argumentais dėl galimo masiško asmenvardžių keitimo.

Anot statistikos, Seimui 2022 m. įteisinus originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis dokumentuose, asmenvardžių keitimas netapo masiniu reiškiniu ir netgi pastebima mažėjimo tendencija.

Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki šių metų vasario 4 d. Teisingumo ministerija pateikė 1123 išvadas, suteikdama  leidimus pakeisti asmenvardžius ir rašyti juos lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Tuo metu asmenvardžių pakeitimai tik dėl W, Q, X sudarytų 1036 atvejus. 

Kaip pastebi L. Šedvydis, šiuo metu Lietuvos pilietis, kurio nelietuviškame asmenvardyje yra tik lotynų abėcėlės rašmenys arba rašmenys identiški lietuviškiems – gali oficialiuose dokumentuose užrašyti šiuos asmenvardžius originaliai.

„O asmenys, savo asmenvardžiuose turintys nelietuviškų diakritinių ženklų, tokios teisės neturi arba gali ją įgyvendinti tik iš dalies. Toks teisinis reguliavimas asmenis, esančius identiškoje teisinėje situacijoje (turinčius nelietuviškus asmenvardžius), traktuoja skirtingai“, – sako L. Šedvydis, pastebėdamas, kad tai draudžia Konstitucija.

ELTA primena, kad Seimas 2022 m. pradžioje įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose gali būti įrašytos W, X, Q raidės.

Praeitoje Seimo kadencijoje LLRA-KŠS atstovaujančios Seimo narės Ritos Tamašunienės siūlymas asmenvardžiuose įteisinti diakritinius ženklus nesulaukė palaikymo.

Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.