Liberalas Andrius Bagdonas siūlė nustatyti galimybę piliečiams pareikšti valią internetu referendumo metu.

Tačiau už tokią Referendumo konstitucinio įstatymo pataisą šią savaitę per pateikimo procedūrą balsavo 21 Seimo narys, prieš buvo 54, susilaikė 34.

Labiausiai jį parėmė Liberalų frakcijos nariai, už projektą balsavo dešimt jos narių ir septyni konservatoriai. Nauja valdančioji dauguma pasiūlymui nepritarė arba susilaikė.

A. Bagdonas su keliais kolegomis siūlė per referendumą internetinį balsavimą numatyti kaip papildomą galimybę.

Siūlyta, kad referendumo iniciatoriai nuspręstų, ar balsavimas iš anksto vyktų gyvai, ar internetinio balsavimo tvarka.

„Šiuo me­tu dau­ge­lis rin­kė­jų, tu­rin­čių ir ju­du­mo sun­ku­mų ar gy­ve­nan­čių už­sie­ny­je, su­si­du­ria su prak­ti­niais sun­ku­mais da­ly­vau­ti re­fe­ren­du­muo­se. In­ter­ne­ti­nis bal­sa­vi­mas su­teik­tų ga­li­my­bę vi­siems Lie­tu­vos pi­lie­čiams bal­suo­ti, ne­pri­klau­so­mai nuo jų bu­vi­mo vie­tos ar as­me­ni­nių ap­lin­ky­bių“, – sakė A. Bagdonas.

Anot parlamentaro, balsavimas internetu užtikrintų ir didesnį rinkėjų aktyvumą, tai leistų įveikti gana aukštą dabar nustatytą referendumo kartelę.

„Kaip ro­do anks­tes­ni pa­vyz­džiai, ne­pa­vy­kę re­fe­ren­du­mai dėl pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo 2019 me­tais ir 2024 me­tais bu­vo pa­lai­ko­mi dau­giau kaip 75 proc. da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų, ta­čiau dėl ne­pa­kan­ka­mo da­ly­va­vi­mo re­zul­ta­tai bu­vo pri­pa­žin­ti ne­sėk­min­gais. In­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo įtei­si­ni­mas ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie di­des­nio pi­lie­čių ak­ty­vu­mo“, – tvirtino A. Bagdonas.

Pagal projektą, internetu valią pareiškusiam rinkėjui rinkimų dieną atvykus balsuoti į apylinkę, būtų pažymima, kad jis atvyko ir iš elektroninės balsadėžės būtų pašalinamas jo internetu paduotas elektroninis rinkimų biuletenis.

„In­ter­ne­ti­nis bal­sa­vi­mas ne tik su­da­ry­tų dau­giau ga­li­my­bių rin­kė­jams, bet ir pa­dė­tų op­ti­mi­zuo­ti rin­ki­mų pro­ce­są, ma­ži­nant or­ga­ni­za­ci­nius kaš­tus ir žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių po­rei­kį“, – sakė A. Bagdonas.

Demokratas Domas Griškevičius atkreipė dėmesį, kad svarstant internetinio balsavimo įteisinimo galimybę spe­cia­lis­tai ne kar­tą yra pa­si­sa­kę, jog šian­dien nėra sau­gu­mo prie­mo­nių, už­tik­ri­nan­čių šim­tap­ro­cen­ti­nį balsavimo slap­tu­mą ir saugumą.

„Be abe­jo, ki­tas pa­grin­di­nis da­ly­kas tur­būt yra kri­ti­ka dėl ga­li­my­bės pa­pirk­ti to­kiu at­ve­ju, kai nė­ra bal­suo­ja­ma, tar­ki­me, sa­vi­val­dy­bių ar am­ba­sa­dų pa­tal­po­se“, – teigė parlamentaras.

A. Bagdonas pabrėžė, kad jis siūlo balsavimą internetu įteisinti tik pareiškiant valią referendume, o ne per rinkimus.

Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjai projektus vis grąžindavo tobulinti.

Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu šiemet atlikta studija parodė, jog Lietuvoje yra galimybė įdiegti internetinio balsavimo informacinę sistemą (IBIS), tačiau tai rekomenduojama daryti sumažinus socialines ir technologines rizikas.

Anot studijos, IBIS projekto įgyvendinimas Lietuvoje „sukuria daugiau rizikų nei naudų ir dėl to siūloma internetinio balsavimo nerealizuoti, kol nebus sumažinta aktualių socialinių ir technologinių rizikų tikimybė“.

Socialinėmis rizikomis dokumento rengėjai įvardijo geopolitinę situaciją ir rinkimų legitimumo praradimą kibernetinės atakos atveju, dėl dezinformacijos kylantį visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir informacinėmis sistemomis.

Technologinėmis rizikomis įvardijama balsavimo duomenų nutekėjimo, iškreipimo galimybė net ir naudojant pažangiausias biuletenio šifravimo technologijas.

Studijos metu atlikta rinkos apklausa parodė, kad IBIS sukūrimas, įdiegimas ir palaikymas nuo 2025 iki 2038 metų valstybei kainuotų apie 20 mln. eurų, rengėjams rekomenduojant įsigyti užsienyje jau egzistuojančią sistemą ir ją pritaikyti Lietuvai.