„Tvarkiečių“ iniciatyva Seimas pradėjo svarstyti ilgiau nei metus stalčiuose laikytas laikinosios komisijos išvadas, kuriomis siekiama reabilituoti per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintą Rolandą Paksą.

Komisijos išvadoms po pateikimo pritarė 55 parlamentarai, 21 buvo prieš, 14 susilaikė.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Seime Petras Gražulis prašė išvadas svarstyti ypatingos skubos tvarka ir dėl jų balsuoti jau trečiadienį per paskutinį Seimo rudens sesijos posėdį. Tačiau parlamento pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė pranešė šio klausimo neteiksianti svarstyti pagreitinta tvarka.

Buvęs laikinosios komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis antradienį parlamente tvirtino, kad Seimas gali atšaukti 2004 metais R.Paksui surengtą apkaltą.

Opozicijos boikotuotos komisijos išvadose tvirtinama, kad kaltinimai R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti. Komisijos požiūriu, „atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui“.

Pasak komisijos, šios aplinkybės „įrodo, kad R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus kaltinimus“. Komisija savo išvadose atskirai pabrėžia, kad svarbu ne tik sukurti bendrą tvarką, kaip atkurti apkaltos būdu nušalintų teises, o „kaip atkurti konkretaus asmens R.Pakso pilietines ir politines teises paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.

„Komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“, – rašoma dokumente.

Pernai rugsėjį patvirtinose laikinosios komisijos išvadose taip pat teigiama, jog „esama požymių, kad kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai galbūt yra veikiami politinių grupių interesų ar asmenų įtakos“, o Konstitucinis Teismas esą turi pareigą persvarstyti savo priimtus nutarimus, kurių nuostatos neatitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

Be to, komisija yra parengusi Seimo statuto pataisą, kad paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms Seimo specialiosios komisijos siūlymu ar paties Seimo sprendimu galima būtų atšaukti apkaltą asmeniui, kuriam ji buvo įvykdyta, t. y. įvykdyti visišką asmens reabilitaciją.

„Dėl tokio sprendimo priėmimo net nebūtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu Seimo nariai nusprendžia, kad teisiniai pagrindai, dėl kurių buvo pradėta apkalta, yra išnykę“, – tvirtinama išvadose.

Pagal jas, Seimas R.Pakso pilietines ir politines teises galėtų atkurti savo nutarimu, trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma.

„Seimas gali nuspręsti, iki kokio termino galioja pritaikyta sankcija – draudimas Rolandui Paksui vėl siekti tapti Seimo nariu. Taikant tokią procedūrą būtų logiška, kad Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės būtų atstatytos nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos“, – rašoma išvadose.

Ši K.Komskio vadovaujama laikinoji komisija darbą pradėjo pernai pavasarį, išvadas patvirtino rugsėjį, tačiau jos Seimo salės taip ir nepasiekdavo. Prie jų grįžta po to, kai praėjusią savaitę Seime neužteko balsų priimti Konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui po dešimties metų kandidatuoti į Seimą ir į prezidentus.

K.Komskis tvirtino nuogąstaujantis, kad reikiamos įstatymo pataisos dėl R.Pakso kandidatavimo nebus padarytos, kol Seimo nariams negrės finansinės sankcijos už tarptautinių teismų sprendimo nevykdymą.

„(...) manau, kad čia yra tik politikavimas ir labai bijau, kad nei šis Seimas susitars, nei kitas nesusitars tol, kol asmeniškai nebus taikomos sankcijos ir nebus taikomasi į pačius Seimo narius. Finansinės sankcijos, aš turiu galvoje“, – teigė jis.

Konservatorius Kęstutis Masiulis pabrėžė, kad Seimas neturėtų spręsti konkrečių asmenų problemas.

„Tai gal spręskime apskritai, prie ko čia R.Paksas, kodėl mes čia sprendžiame asmenybių klausimus? Turime keisti Konstituciją tiek, kiek mus įpareigoja Žmogaus Teisių teismas ir nė kiek ne daugiau. Turime keisti Konstituciją ne todėl, kad norime R.Pakso Seime, o todėl, kad taip nustatė teismas ir viskas“, – teigė jis.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.