„Mes nesakome, kad jos negali būti, mes sakome, kad reikia pažiūrėti, ar tikrai yra laikas ir pakankamai argumentų, kad į sistemą įdėtume dar vieną išimtį“, – trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje sakė V. Meiliūnaitė.

„Kodėl tai vadinu didele išimtimi? Todėl, kad atsiranda dar vienas variantas, kuris neatitinka lietuvių kalbos pavardžių sistemos požiūriu, nes įstatyme teigiama, kad pavardžių formos skiriasi pagal lytį, taigi mes įdedame dar vieną atvejį, kai pagal lytį skirtumo nėra“, – kalbėjo ji.

Komisijos vadovė taip pat pastebėjo, kad diskusiją dėl -a galūnės moteriškos pavardės formos inicijavusi Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė registravo atitinkamą įstatymo pataisą, o anksčiau leistos šeiminės padėties nerodančios moteriškos pavardės su galūnė -ė reguliuojamos ne įstatymu, o VLKK nutarimu.

Mes nesakome, kad jos negali būti, mes sakome, kad reikia pažiūrėti, ar tikrai yra laikas ir pakankamai argumentų, kad į sistemą įdėtume dar vieną išimtį.

„Ar tikrai gerai įstatymu keisti gramatines formas ir kaip yra teisiškai, jei įstatyme numatome išimtį galūnėms su -a, -ia, koks yra statusas pavardžių su -ė, jų įstatyme nėra?“ – kėlė klausimą ji.

Diskusijoje dalyvavusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Greta Kraujalytė teigė, kad vardas ir pavardė yra asmens identiteto dalis, o vis dažniau pasitaiko situacijų, kai moteris viešajame socialiniame gyvenime nenaudoja dokumento pavardės, nes ši joms nepriimtina, o pasikeisti į norimą formą nėra teisinių galimybių.

„Pavardė, kaip ir vardas, daugiausiai įtakos turi turėtojui, o ne aplinkiniams, tai gali būti tuo, kuo didžiuojamės, džiaugiamės, puošiamės, bet tai gali būti ir tai, dėl ko mes vengiame prisistatyti savo tikrąja pavarde ar dėl ko ją slepiame“, – kalbėjo G. Kraujalytė.

Ji teigė, kad vis dar esama atvejų, kai mergautinę pavardės formą turinčios moterys viešoje erdvėje sumenkinamos dėl kompetencijos, esą joms trūksta patirties, arba diskriminuojamos dėl amžiaus ir pan.

Įstatymo pataisą dėl moteriškos pavardės su -a galūne registravusi I. Pakarklytė teigė, kad Lietuva išsiskiria itin griežtu asmenvardžių reglamentavimu: „Islandija būtų vienintelis pavyzdys, kur galioja tokia griežta tvarka“.

I. Pakarklytė parengė įstatymo pataisą, kad dokumentuose moterų pavardes būtų leidžiama rašyti su galūne -a. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimu.

Dabar jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.

I. Pakarklytė teigia, kad tokį projektą paskatino susiklosčiusi padėtis, kai moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net jeigu vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a ar -ia.

Ji siūlo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Sausį VLKK pranešė neketinanti plėsti moterų pavardžių rašybos būdų ir įteisinti moteriškos pavardės su galūne -a rašybos, bet sakė neuždaranti durų svarstymams, jei atsirastų daugiau kultūrinių argumentų.

Kalbos komisijos teigimu, nusistovėjusios asmenvardžių sistemos keitimas iš esmės galimas, bet dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų.