Už tokias Statuto pataisas ketvirtadienį balsavo 124, niekas nebuvo prieš, susilaikė 6 parlamentarai. Naujos nuostatos įsigalios šių metų gruodžio 21 d.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai galės būti organizuojami, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, kadangi toks susirinkimas keltų pavojų Seimo narių sveikatai ar gyvybei.

Nuotoliniai posėdžiai bus šaukiami motyvuotu Seimo valdybos sprendimu.

Kaip vieną svarbiausių šios sesijos darbų nuotolinių Seimo posėdžių įteisinimą įvertino Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. „Linkiu Seimui, kad niekada nereikėtų pereiti prie nuotolinio darbo“, – sakė P. Saudargas, pažymėjęs, kad, jeigu prireiktų, Seimas galėtų operatyviai dirbti nuotoliniu būdu.

Skeptiškai vertindamas nuotolinį darbą, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad tai nėra karo atvejis. Jam nesuprantama, kad Seimo narys galės atlikti pareigas, pavyzdžiui, kažkur kambarėlyje.

Kaip pastebėjo Seimo narys Kęstutis Glaveckas, netgi karo metais parlamentai dirbo. „Tokiais sprendimais mes tik savo autoritetą griauname“, – apgailestavo K. Glaveckas.

Tokiais sprendimais mes tik savo autoritetą griauname.

Kritikuodamas Statuto pataisas, Seimo narys Vytautas Bakas svarstė, ar norėtume, kad, pavyzdžiui, policija dirbtų nuotoliniu būdu?

Tuo metu konservatorius Andrius Vyšniauskas pastebėjo, kad tai – sprendimas ateičiai, nes negalima garantuoti, kad ateityje nebus pandemijų, kitų problemų, pavyzdžiui, susijusių su Astravo atomine elektrine.

Statuto pakeitimas numato, kad Seimo posėdis organizuojamas, Seimo nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įvertintomis ir saugiomis pripažintomis telekonferencijų platformomis.

Nuotoliniu būdu organizuotame Seimo posėdyje svarstomais klausimais Seimo nariai savo Seimo nario teises ir pareigas privalės įgyvendinti asmeniškai. Tokiame Seimo posėdyje naudojant informacines technologijas turi būti užtikrinta: posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas, Seimo posėdžio eigos fiksavimas, Seimo posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, posėdžio vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas.

Statuto pakeitime taip pat numatytas Seimo nario, dalyvaujančio balsavime, papildomas tapatybės nustatymas registracijos ir balsavimo momento fotofiksavimo būdu. Tai leistų įsitikinti, kad Seimo narys balsavo asmeniškai ir balsavimo metu būtų aiškiai fiksuojama pareikšta tikroji Seimo nario valia, o balsuojant dėl įstatymo ar kito Seimo akto priėmimo – būtų numatytas ir papildomas tapatybės nustatymas ES Reglamente nustatytomis priemonėmis.

Respublikos prezidentui ir jo įgaliotiems atstovams, Vyriausybės nariams, generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, kitiems Seimo posėdyje svarstomais klausimais dalyvaujantiems asmenims, taip pat į posėdį pakviestiems asmenims būtų užtikrinama galimybė saugiomis elektroninių ryšių priemonėmis prisijungti prie nuotoliniu būdu organizuoto Seimo posėdžio.

Nuotolinių Seimo posėdžių nebus galima šaukti, kai rengiamas uždaras Seimo posėdis, pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis ar posėdis, kuriame prisiekia išrinktas Respublikos prezidentas, taip pat pradėdami eiti pareigas prisiekia Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kiti Seimo paskirti valstybės pareigūnai.

Nuotoliniu būdu Seimas negalės balsuoti dėl Konstitucijos keitimo arba konstitucinio įstatymo projekto.

Ginčus dėl įstatymų leidybos ar kitų procedūrinių klausimų, susijusių su nuotolinių posėdžių organizavimu, nagrinės Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Rengiant nuotolinius posėdžius planuojama panaudoti „Microsoft Teams“ platformą.

Statuto pataisų projektą parengė Seimo kanclerio 2020 m. lapkričio 9 d. įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė.