Seimas ketvirtadienį po svarstymo 109 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus prieš ir devyniems susilaikius pritarė tokiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotiems pakeitimams. Dar liko paskutinis balsavimas dėl Švietimo įstatymo pataisų priėmimo.

Pataisos keistų dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis. Nebeliktų patikrinimo šeštoje klasėje.

Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.

Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra bent keturiais balais.

Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai būtų aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.

Už pataisas pasisakiusi opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė teigė, jog ministerijos pasiūlyti pokyčiai reikalingi, nors „tai labai slidus kelias“.

„Iš tikrųjų kokybiniu požiūriu mes turime judėti į priekį, bet žiūrėti labai sistemiškai ir dinamikoj. Yra labai daug klaustukų, bet mes svarstant sutarėm su ministerija, kad pakeitimai, kurie bus ministro įsakymu ir panašiai, bus derinami su komitetu, o įsisavinti programą, patikrinti ir pasitikrinti, ar įsisavinta programa, iš tiesų reikia“, – kalbėjo V. Targamadzė.

„Aš palaikau, turiu ir kai kurių švietimo bendruomenės atstovų pritarimą, bet noriu atkreipti dėmesį, kad tai labai slidus kelias ir reikia labai atidžiai tai daryti, profesionaliai, mąstant tikslo paradigmoj“, – kalbėjo parlamentarė.

Aš palaikau, turiu ir kai kurių švietimo bendruomenės atstovų pritarimą, bet noriu atkreipti dėmesį, kad tai labai slidus kelias ir reikia labai atidžiai tai daryti, profesionaliai, mąstant tikslo paradigmoj.

Kalbančių prieš projektą po svarstymo nebuvo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė anksčiau pristatydama pataisas Seime yra sakiusi, kad siūlomi pokyčiai leis laiku pastebėti mokinių spragas ir suteikti švietimo pagalbą.

„Pataisų tikslas yra sukurti prielaidas kokybiškam, šiuolaikiškam vaikų ankstyvajam ugdymui, nuosekliam mokinių pasiekimų vertinimui, užtikrinant visiems laiku ir tinkamą švietimo pagalbą“, – pabrėžė ministrė.

Pataisos taip pat sudarytų galimybę mokiniams, nepasiekus žemiausio lygmens, sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.

Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

Pagal pataisas, nuo 2029–2030 mokslo metų mokytis gimnazijos trečiojoje klasėje galėtų tik išlaikiusieji pasiekimų patikrinimus ne mažiau kaip 5 balais, t. y. gavę patenkinamą pasiekimų įvertinimą.

Pasak ministrės J. Šiugždinienės, iš karto įvesti 5 balų kartelę būtų per anksti.

Pataisos taip pat detaliau nustatytų, kaip su sunkumais susiduriantiems mokiniams būtų teikiama švietimo pagalba. Ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atliktų mokyklos vaiko gerovės komisija ir pagalba galėtų būti skiriama mokyklos vadovo sprendimu, tam nebūtų privalu nustatyti specialiuosius ugdymo poreikius.

Švietimo įstatymo pataisos taip pat įvestų reikalavimą valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovams turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Galiotų ir pripažinta lygiavertė užsienyje įgyta kvalifikacija.

Taip pat įstatymas būtų papildytas, kad mokinių pasiekimams skatinti galėtų būti skiriamos stipendijos, kitos priemonės.