Seimo socialdemokratas Tomas Martinaitis kartu su valdančiųjų ir opozicinių frakcijų atstovais įregistravo Konstitucijos pataisą, leisiančią balsavimo teisę savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose suteikti 16 metų sulaukusiems asmenims.

Jei Seimas pritartų, į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose balso teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 16 metų.

Projekto autorių teigimu, tai sudarytų sąlygas jaunuoliams anksčiau įsitraukti į politinius procesus ir prisidėti prie sprendimų, susijusių su jų gyvenamąja aplinka.

„Įteisinus balsavimą nuo 16 metų savivaldos rinkimuose, būtų sudarytos sąlygos jaunuoliams dalyvauti rinkimuose dar gyvenant gimtojoje savivaldybėje. Šiuo metu dalis jaunimo, baigę mokyklą ir išvykę studijuoti į kitą miestą ar užsienį, neturi praktinės galimybės dalyvauti rinkimuose. Tyrimai rodo, kad tokio amžiaus asmenys linkę susitelkti į kitus gyvenimo iššūkius – būsto paieškas, studijas, įsidarbinimą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Kaip pastebi Konstitucijos pataisų iniciatoriai, jaunų žmonių balsavimo aktyvumas Lietuvoje išlieka vienas žemiausių. Pavyzdžiui, 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsavo 33,4 proc. jaunų rinkėjų, 2024 m. prezidento rinkimuose – 49 proc., Europos Parlamento rinkimuose – 18 proc., o Seimo rinkimuose – 35,69 proc. 18–29 metų rinkėjų.

Konstitucijos pataisos autorių duomenimis, balsavimas nuo 16 metų yra įtvirtintas Austrijoje, Maltoje, Belgijoje, Estijoje, kai kuriuose Vokietijos regionuose. Graikijoje balsavimo teisę turi 17 metų sulaukę asmenys.

Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

ELTA primena, kad siekiant skatinti jaunimo aktyvumą bei didesnį pilietinį įsitraukimą, pernai spalio pradžioje Seimo nario Andriaus Bagdono iniciatyva buvo įregistruota Konstitucijos 34 straipsnio pataisa, siūlanti leisti balsuoti vietos savivaldos rinkimuose nuo 16 metų.

Toks pasiūlytas Konstitucijos pakeitimas sulaukė kritiško Seimo kanceliarijos Teisės departamento vertinimo.

„Diskutuotina, ar siūlomu Konstitucijos pakeitimu, pagal kurį savivaldos institucijų rinkimuose aktyvioji rinkimų teisė būtų suteikta pilnametystės nesulaukusiems ir visiško veiksnumo neįgijusiems asmenims, teisiškai laikomiems vaikais, nebūtų pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna“, – tuomet savo išvadoje pažymėjo Seimo teisininkai.

Jie atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje pilnametystės amžius, su kuriuo yra siejamas visiško civilinio veiksnumo įgijimas, yra 18 metų.

Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pabrėžiama, anot Seimo teisininkų, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas.

„Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad  (....) Konstitucijos stabilumas – didžiulė teisinė vertybė; Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina; Konstitucijos stabilumas – viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei”, – yra pažymėjęs Seimo Teisės departamentas.

Svarstant projektą, Seimo teisininkų nuomone, reikėtų įvertinti Konstitucijos pakeitimo teisinį būtinumą.