VSD: tai rizikos veiksnys

„Tai yra parlamentinis formatas, kuris, mūsų nuomone, išnaudojamas užsienio politikos tikslas įgyvendinti. Mūsų nuomone, parlamento narių dalyvavimas tokiam formate yra rizikos veiksnys“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Mažeika.

Klausiamas, ar VSD rekomenduoja parlamentarams nedalyvauti ortodoksų asamblėjos veikloje, V. Mažeika pažymėjo, kad „sprendimą turi priimti politikai“.

„Mes sakome, kad dalyvavimas tokiame formate yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui“, – teigė VSD vienas iš vadovų.

VSD vadovas informaciją apie ortodoksų forumą trečiadienį uždarame posėdyje pristatė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

Komitetas į neeilinį posėdį rinkosi opozicijos atstovų iniciatyva, aptarti situacijos dėl Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimo ortodoksų forume Gruzijoje.

Į klausimą, ar Seimo narei I. Rozovai buvo bandoma daryti įtaką, ar VSD turi kitokios informacijos apie jos veiklą su Rusija siejamuose formatuose, V. Mažeika sakė to nekomentuosiantis.

NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas po posėdžio teigė, jog komitetas dėl šios situacijos prašo VSD papildomos informacijos.

„Komitetas nusprendė, kad reikia papildomos informacijos susirinkti, mes ją gausime ir vienokius ar kitokius sprendimus padarysime. Kad padarytume sprendimus, reikia pilnos informacijos, ir kad tai būtų pateikti faktai, o ne nuomonės“, – sakė D. Gaižauskas.

Bet koks dalyvavimas tokiose asamblėjose, bet kokia išvyka į Rusijos, Baltarusijos teritoriją kelia grėsmę.

Klausiamas, ar Seimo narė I. Rozova buvo perspėta dėl dalyvavimo ortodoksų asamblėjos veikloje, NSGK vadovas teigė, jog su bendra informacija dėl galimų grėsmių vykstant į nedraugiškas valstybes yra supažindinami visi Seimo nariai.

„Bet koks dalyvavimas tokiose asamblėjose, bet kokia išvyka į Rusijos, Baltarusijos teritoriją kelia grėsmę. VSD visada įspėja politikus ir pareigūnus, kad dalyvavimas gali sukelti vienokių ar kitokių grėsmių. Dėl vienokių ar kitokių išvykų, susitikimų yra įspėjami visi Seimo nariai“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Opoziciniai konservatoriai teigia, kad jiems nerimą sukėlė I. Rozovos dalyvavimas šiemet birželį Gruzijoje vykusioje ortodoksų asamblėjos sesijoje, nes šį formatą Rusija gali išnaudoti savo tikslams, kenkiantiems Lietuvos saugumui.

NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas užsiminė, jog apie I. Rozovos veiklą buvo pateikta daugiau įslaptintos informacijos.

„Tai, ką mes šiandien išgirdom, ortodoksų asamblėja yra viena dalelė didesnio paveikslo, todėl apie didesnį paveikslą turime kalbėti, bet kol kas mes dar neturime tam teisės. Todėl mes norime papildomos informacijos, nes tai ne tik šių metų istorija, tai istorija, kuri tęsiasi kelerius metus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.

Ji praėjusią savaitę BNS sakė negavusi jokių Valstybės saugumo departamento perspėjimų nedalyvauti Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginyje Gruzijoje.

Parlamentarę į renginį išleido Seimo valdyba.

Birželį Rusijos Dūmos nario Sergejaus Gavrilovo pasakyta kalba per asamblėjos renginį Tbilisyje iššaukė masinius protestus šalyje.

V. Pranckietis: dėl komandiruotės teisėtumo abejonių nėra

Reaguodamas į konservatorių frakcijos narių išsakytus nuogąstavimus dėl Seimo narės I. Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Tbilisyje, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad parlamentarės komandiruotė Seimo valdybai nesukėlė priežasčių abejoti jos teisėtumu.

„Išleidom taip, kaip ir visi išleidžia į komandiruotes. Valdyba sprendžia komandiruočių teisėtumą pagal tai, kokie yra pateikti dokumentai. Ji važiavo trečią kartą“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.

Išleidom taip, kaip ir visi išleidžia į komandiruotes. Valdyba sprendžia komandiruočių teisėtumą pagal tai, kokie yra pateikti dokumentai. Ji važiavo trečią kartą.

Seimo vadovas pridūrė, kad specialiosios tarnybos praneštų, jeigu planuojama Seimo nario komandiruotė keltų įtarimų.

„Aš dar pasakysiu daugiau – esu prašęs mūsų specialiųjų tarnybų, kad, jeigu jie numato kokią nors problemą, kad jie iš anksto mus perspėtų, kad neįvyktų kokių nors tokių dalykų. Šiuo atveju tai paprasta komandiruotė“, – pridrė V. Pranckietis.

Neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija

Parlamentarė I. Rozova dvejus metus nebeturi leidimo dirbti su slapta informacija. Tai trečiadienį patvirtino pati politikė.

„Turėjau leidimą daug metų, atrodo, nuo 2005 metų, dabar nebeturiu. Kreipiausi prieš porą metų, negavau“, – BNS tvirtino I. Rozova.

Ji sakė neatsimenanti motyvų, kodėl jai leidimas neduotas bei žadėjo informuoti apie Seimo vadovybės nurodytus motyvus vėliau.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.

Politikė teigė, kad tai, jog neturi leidimo, netrukdo jos darbui Seime, Sveikatos reikalų komitete.

„Man išvis tai netrukdo, kadangi aš ir nenorėjau gauti to leidimo dirbti, jis man nereikalingas ir niekada nebuvo reikalingas per tuos metus, kada turėjau leidimą dirbti su slapta informacija, nė karto neėmiau tos informacijos. Visada sakau: kuo mažiau tu žinai, tuo lengviau gyvensi“, – kalbėjo I. Rozova.

Teisę parlamentarams dirbti su slapta informacija suteikia Seimo pirmininkas, gavęs žvalgybos rekomendaciją.

Seimo narei I. Rozovai pagal pareigas nereikia turėti leidimo dirbti su slapta informacija, sako Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Tačiau jis neatsako į klausimą, ar parlamentarė tokio leidimo prašė, taip pat – ar buvo gauta kokia nors Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, užkirtusi kelią tokiam leidimui gauti.

„Jai (I. Rozovai – BNS) nepriklauso joks leidimas, ji nėra tas subjektas, kuriam priklauso turėti, nes ji nėra užėmusi jokios pozicijos, kuriai priklausytų gauti leidimą“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Atsakydamas į klausimą, ar I. Rozova tokio leidimo prašė, Seimo pirmininkas kartojo, kad „ji nėra pozicijoje, kurioje jai reikėtų suteikti leidimą dirbti su slapta informacija“.

„Jei būčiau iš VSD gavęs kokią nors informaciją, jūs net neturėtumėt apie tai klausit, nes aš neturėčiau to komentuoti. Nespauskite manęs šiuo klausimu, aš tikrai nekomentuočiau, jei ir turėčiau kokią nors slaptą informaciją“, – klausiamas, ar dėl I. Rozovos yra gavęs VSD informacijos, atsakė V. Pranckietis.

Opozicija: informacijos apie I. Rozovą yra ir daugiau

NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas po posėdžio užsiminė, jog apie I. Rozovos veiklą buvo pateikta daugiau įslaptintos informacijos.

„Tai, ką mes šiandien išgirdom, ortodoksų asamblėja yra viena dalelė didesnio paveikslo, todėl apie didesnį paveikslą turime kalbėti, bet kol kas mes dar neturime tam teisės. Todėl mes norime papildomos informacijos, nes tai ne tik šių metų istorija, tai istorija, kuri tęsiasi kelerius metus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis patvirtino, jog su kai kuriais kolegomis kreipsis į Seimo pirmininką Viktorą Panckietį, kad šis atsakytų, dėl kokių priežasčių I. Rozovai atsisakyta išduoti leidimą dirbti su slapta informacija.

Todėl mes norime papildomos informacijos, nes tai ne tik šių metų istorija, tai istorija, kuri tęsiasi kelerius metus.

„Mes su kai kuriais kolegomis kreipsimės į Seimo pirmininką. Ponia Rozova negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, todėl kreipsimės, kad būtų paviešinta informacija Seimo nariams ir tas paveikslas pasipildytų spalvom“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Buvęs komiteto vadovas Vytautas Bakas sakė, jog „ponios Rozovos veikla kelia rūpesčių“, ypač turint omenyje, kad ji šiuo metu priklauso valdančiajai daugumai.

„Didžioji dalis informacijos įslaptinta, čia jau minėta, kad ta ortodoksų veikla – tik viena iš detalių. Surinksime informaciją, tada galėsime tartis, kaip pranešti visuomenei“, – sakė V. Bakas.

Konservatorius Arvydas Anušauskas sako, jog teisę dirbti su slapta informacija praranda tam tikrus kontaktus nuslėpti bandę politikai.

„Parlamente ji (I. Rozova – BNS) seniai, savo laiku ji turėjusi ir teisę dirbti su slapta informacija, bet suprantate, kad žmonės, kurie nenurodo kai kurių aplinkybių, nenurodo kai kurių kontaktų, mėgina juos nuslėpti, galiausiai tą teisę praranda“, – kalbėjo politikas.

„Tai kiekvienam parlamentarui tam tikras įspėjimas, nes vien tik pasiteisinimo, kad gėriau kavą ar buvau oficialiam renginy, neužtenka, jei yra kontaktai. O, pabrėšiu, VSD nerenka informacijos specialiai apie parlamentarus, renka informacija apie diplomatus trečiųjų šalių, kurie veikia po priedanga arba vykdo tam tikras įtakos operacijas, jei su jais kontaktuojama, visada patenkama į akiratį“, – pažymėjo A. Anušauskas.

I. Rozova trečiadienį BNS komentuodama situaciją sakė, kad, vadovaujantis žvalgybos rekomendacija, jei „yra grėsmių, gal mūsų parlamentarai turi atsisakyti dalyvauti šioje organizacijoje“. Anksčiau ji sakė negavusi VSD įspėjimo vengti renginio.