Už tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui laikinosios komisijos teisėmis būtų pavesta atlikti parlamentinį tyrimą, antradienį po pateikimo balsavo 77 Seimo nariai, „prieš“ buvo keturi ir 12 susilaikė.

Reikės dar dviejų balsavimų

Klausimą toliau svarstys NSGK, o galutinai dėl tyrimo apsispręs Seimas. Tam dar reikės dviejų balsavimų.

Seimas buvo padaręs pertrauką šiuo klausimu opozicijos atstovams reiškiant nerimą, kad valdančiųjų noras aiškintis ne tik I. Rozovos, bet ir medžiagą apie ją turėjusių politikų veiksmus taps politinio susidorojimo įrankiu ir užgoš tyrimą dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.

Atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui siūlo Seimo NSGK, pats ir norintis atlikti tyrimą. Projekte numatyta darbą baigti iki lapkričio 6 dienos.

Komitetas turėtų atsakyti, ar I. Rozovos ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ar tinkamai į Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tuometinis NSGK vadovas Vytautas Bakas, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.

Siūloma įvertinti, ar to fakto, jog I. Rozova galbūt bandė nuslėpti ryšius su Rusijos diplomatais ir suklaidinti VSD pareigūnus, kad gautų leidimą dirbti su slapta informacija, pakanka inicijuoti jai apkaltą.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Joje rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I. Rozova yra šios partijos narė, rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Mano, kad tyrimas bus objektyvus

I. Rozova sako mananti, kad parlamentinis tyrimas dėl jos ryšių su Rusijos diplomatais bus objektyvus.

„Bus tyrimas, manau, kad jis bus objektyvus, pateiksiu visus duomenis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė parlamentarė.

Nebuvo jokių veiksmų, kas susiję su manimi. Atėjo pažyma, ir taškas. Aš galėjau susipažinti ir tęsti savo darbą.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atliktų tyrimą dėl I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais ir informacija apie tai disponavusių politikų veiksmų.

Kad tyrimas būtų pradėtas, reikia dar dviejų balsavimų Seime.

„Manau, kad komisija viską išsiaiškins“, – antradienį kalbėjo I. Rozova.

Parlamentarė teigė, kad jos darbui Valstybės saugumo departamento (VSD) raštas, siūlantis nesuteikti jai leidimo dirbti su slapta informacija, neturėjo įtakos.

„Nebuvo jokių veiksmų, kas susiję su manimi. Atėjo pažyma, ir taškas. Aš galėjau susipažinti ir tęsti savo darbą. Tas priėjimas prie slaptų dokumentų nereikalingas mano darbe Seime, todėl tiesiog galėjau tęsti savo darbą“, – tvirtino politikė.

Ji trečiadienį žada surengti spaudos konferenciją ir pateikti savo VSD rašte nurodytų teiginių vertinimą.

G. Nausėda pritaria tyrimui

Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis Seimo iniciatyvai atlikti parlamentinį tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su Rusija.

Šalies vadovas sako, kad tyrimui yra pakankamai pagrindo, o parlamentas turi užtikrinti, kad Seime nebūtų nelojalių valstybei žmonių.

„Būtinai reikėtų tirti, nes tokius dalykus mes turime ištirti iki galo, ir tai turbūt yra viena iš tų sričių, kuriose parlamentinė kontrolė, parlamentinė komisija tikrai pateisina save“, – žurnalistams Rukloje antradienį sakė G. Nausėda.

Jeigu nebūtų ugnies, tai turbūt nebūtų ir dūmų. Toli gražu ne prieš kiekvieną Seimo narį yra pradedami tokie tyrimai.

„Tai turi būti padaryta didžiausio atsakingumo lygiu, nes mes negalime sau leisti prabangos galimai turėti Seime nevisiškai lojalius valstybei asmenis, jeigu taip yra. Bet tai turi būti įrodyta, nes turime visų pirmiausia žmogaus teises“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu nebūtų ugnies, tai turbūt nebūtų ir dūmų. Toli gražu ne prieš kiekvieną Seimo narį yra pradedami tokie tyrimai. Šiuo atveju pagrindo tirti tikrai yra pakankamai ir manau, kad tai turi būti daroma, bet tai yra Seimo pasirinkimo klausimas ir manau, kad jie patys puikiausiai priims visus sprendimus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas taip pat paragino paviešinti informaciją, kuriems Seimo nariams yra uždrausta dirbti su slapta informacija.

„Turbūt neturėtume slėpti informacijos, kuriam Seimo nariui yra uždrausta dirbti su slapta informacija. O kodėl mes tai turėtume daryti?“, – kalbėjo prezidentas.