Prezidento veto pritarė 6 komiteto nariai, 3 susilaikė.
Tiesa, posėdyje nuskambėjo pasiūlymas komitetui dėl šio klausimo parengti įstatymo pataisas.
„Suprantu prezidento teisinius motyvus, kai mes skubotai padarėme sprendimą, neduodami nuorodos į karantino laikotarpį ir nepagalvoję apie kitas išlygas. Yra argumentų kritikuoti priimtą sprendimą, bet dabar, tiesmukai sugrąžinant tik 14 dienų privalomo atsiskaitymo terminą, man atrodo, kad Turizmo įstatyme numatyta kuponų galimybė nelabai išspręs situaciją“, – posėdyje sakė komiteto narys konservatorius Jurgis Razma.
„(...) Prie Civilinio kodekso klausimo gal ir reiktų dar grįžti, paieškant kažkokio kompromisinio varianto, kurį suprastų ir vartotojai ir kuris pagelbėtų ir sunkioj padėty atsidūrusioms turizmo verslo bendrovėms“, – pridūrė parlamentaras.
Mišrios Seimo grupės narys Virgilijus Poderys sakė, kad turizmo verslams, kurie perpardavinėja paslaugas, turėtų būti sukurta subsidijų sistema.
„Jei nubankrotinsime turizmo įmones, jie (vartotojai – ELTA) nei vaučerių, nei pinigų negaus. Kaip aš matau išeitį – kad tokiems verslams, kurie perpardavinėja paslaugas, ir renginių organizatoriams, ir turizmui turbūt turėtų būti subsidijų sistema ir čia Vyriausybė turėtų spręsti šį klausimą“, – sakė V. Poderys.
Konservatorius Andrius Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad turizmo sektorius sukuria reikšmingą dalį BVP, todėl komitetas turėtų registruoti pataisas.
„Lietuvos ekonomikai tai (bankrotai – ELTA) labai atsilieptų – tai 250 įmonių ir daugiau kaip 2 proc. BVP sukuriama. Tai reikšminga dalis ekonomikoje ir turėtume labiau pasistengti“, – sakė A. Kupčinskas.
Tuo metu parlamentaras Dainius Kreivys sakė, kad įstatyme neturėtų būti numatyta galimybė kuponą pasirinkti vietoj pinigų grąžinimo.
„Žmonės norėjo keliauti. Dėl koronaviruso atsitiko kaip atsitiko. Jiems niekas nesako, kad jie pinigus praras, paprasčiausiai turėtų turėti gauti galimybę gauti kuponą, bet ne pasirinktinai. (...) Yra neteisinga dabar iš mūsų visų kišenės kompensuoti tuos dalykus“, – sakė D. Kreivys.
Pasak jo, nesprendžiant problemos, turizmo sektoriuje kils „daugybė bankrotų“, o po jų atsiras dideli draudimo kompanijų nuostoliai.
„Po to bus taip, kad niekas daugiau jokių draudimų nebeduos. Ką tai reiškia – automatu turėsime du sprendimus daryti. Pirmas sprendimas – galbūt reikės garantinį fondą kurti iš visų įmonių. Antras dalykas, (...) rinkoje kainos augs kartais, o dar plius draudimo kaštai išaugs kosminiu dydžiu, tai automatiškai visos kelionės bus nepasiekiamai aukštų kainų“, – sakė D. Kreivys.
„Siūlau komitetui parengti bendrą pataisą ir su ja kartu išeiti“, – pridūrė jis.
Seimas antradienį po prezidento veto priėmė pakartotinai svarstyti Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimus dėl neįvykusių kelionių kuponų įteisinimo, kuriais turistams vietoj pinigų už neįvykusias keliones grąžinimo galėtų būti siūlomas kuponas.
Seimo ypatingos skubos tvarka priimti įstatymai nustato, kad kelionių organizatorius, nutraukęs organizuotos turistinės kelionės sutartį, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos, o ne per 14 dienų, kaip iki šiol.
Šios nuostatos galiojimas nebūtų apribotas ekstremaliąja situacija ir apimtų visus atvejus, kai sutartį nutrauktų kelionių organizatorius.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo Seimui Civiliniame kodekse įrašyti nuostatą, kad visi turisto arba jo vardu sumokėti pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos.
Naujausi komentarai