Forumą surengusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad prie Ukrainos sienos karines pajėgas sutelkusi Rusija „stengiasi įkaitinti geopolitinę temperatūrą, eskaluoti situaciją, sukurti strateginį netikrumą“.

„Šis netikrumas gali sukurti labai daug problemų, aišku, mes galime kalbėti apie karinį išpuolį, eskaluojamą situaciją, galbūt kažkas pradės derybas su Rusija dėl tam tikrų sąlygų, bet čia ir yra didžiausia rizika – pradėti derybas dėl Rusijos keliamų sąlygų“, – sakė L. Kasčiūnas.

Suomijos ekspremjeras: reikia išvengti „karo ir griuvimo“

Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas savo pranešime teigė, kad Rusija eskaluoja situaciją tikėdamasi reakcijos ir nuolaidų iš Vakarų.

Anot jo, „kuomet Rusija eskaluoja situaciją, ji žino, kad kas nors ateis iš Vakarų, stengsis pradėti derybas ir viskas vyks pagal jos sąlygas, ir Rusijai galiausiai pavyks pasiekti savo geopolitinių tikslų“.

„Jie yra aiškūs – užkirsti kelią Ukrainai ir Sakartvelui tapti NATO valstybėmis, padaryti taip, kad Baltijos valstybės taptų antrarūšėmis šioje Šiaurės Atlanto organizacijoje, mes neturime leisti taip nutikti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak NSGK pirmininko, Lietuva šioje situacijoje mato tris raudonas linijas, ties kuriomis negalima nusileisti: NATO erdvėje negali būti kelių pakopų saugumo zonų, turi būti išlaikyta NATO atvirų durų politika, būtina siekti  Baltarusijos nepriklausomybės nuo Rusijos.

Buvęs Suomijos premjeras, parlamento pirmininko pavaduotojas Anttis Rinne (Antis Rinė) diskusijoje pažymėjo, kad jau ne vienerius matus matyti Rusijos karinis aktyvumas ir Vakarų šalys dabar turi padaryti viską, kad išvengtų „karo ir griuvimo Europoje“.

Jis taip pat akcentavo, kad po Antrojo pasaulinio karo neutraliteto politikos besilaikiusi Suomija tik pati apsispręstų dėl narystės NATO. „Suomijai įtakos nedarys jokios supergalios“, – sakė A. Rinne.

„Jau ne vienerius metus Rusija imasi veiksmų, ji okupavo Krymo pusiasalį, pažeisdama tarptautinę teisę, taip pat Rytų Ukrainoje sutelkta Rusijos armija ir visa tai labai padidino įtampą ir pasauliniu mastu, ir prie mūsų sienos. (...) Tai yra dideli iššūkiai, kurie reikalauja bendradarbiavimo ir įsiklausymo, kartais derybose galima suprasti kiekvieno dalyvaujančio veikėjo motyvaciją, aš tikiu, kad diskusijos padės sumažinti įtampą“, – kalbėjo Suomijos atstovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad krizė Ukrainoje vyksta jau dešimtmetį. „2013 metais prasidėjo judėjimas ir 2014 metais įvyko smurto protrūkis, ir nuo tada smurtas tęsiasi, dabar turime padaryti viską, kad išvengtume karo ir griuvimo Europoje. Reikia ieškoti bendrų sprendimų, sumažinti įtampą, kad būtų mažiau konfrontacijos ir antagonizmo“, – teigė A. Rinne.

Estijos atstovas: „gyvename pavojingais laikais“

Estijos parlamento Užsienio reikalų ir saugumo komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas (Markas Mikelsonas) teigė, kad Europos situacija panaši į buvusią prieš Antrąjį pasaulinį karą.

„Mūsų prioritetas buvo kurti skaidrius ir gerus santykius su Rusija, tačiau, deja, ne dėl mūsų klaidų ar blogų sprendimų esame labai pavojingoje situacijoje ir gyvename labai pavojingais laikais. Šiandien situacija labai panaši į tą, kurioje Europa buvo praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, sakyčiau, kad dabar yra tokia galimybė, kad pasaulį ištiks didelė sumaištis, gali būti ir tas baisusis scenarijus, pasaulinis karas, nes Rusija vykdo hibridinę agresiją prieš Vakarų demokratines šalis“, – sakė Estijos parlamento komiteto vadovas.

„Mes stengiamės suprasti, kodėl Rusija yra tokia agresyvi, kodėl ji skelbia ultimatumus dėl NATO, dėl Vakarų šalių, ar tai yra jos noras atkurti imperiją. Tas priešiškumas laisvei turi labai gilias šaknis Rusijoje. (...) Rusija karo keliu ėjo mažų mažiausiai nuo 1979 metų, prisiminkime karą Afganistane, kuris truko beveik dešimt metų, ir tai buvo viena iš svarbiausių priežasčių, sužlugdžiusių Sovietų imperiją“, – kalbėjo M. Mihkelsonas.

Europos politikos analizės centro ekspertas, buvęs Jungtinių Amerikos valstijų sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) teigė, jog situacija „kelia didelį nerimą“.

„Tikimybė, kad per keletą savaičių Ukrainoje Rusiją vėl gali imtis agresyvių veiksmų, nėra neišvengiama, bet viskas paruošta, kad tai įvyktų“, – sakė B. Hodgesas.

Kalbėdamas apie pastaruoju metu vykusias JAV ir Rusijos derybas dėl situacijos Ukrainoje deeskalavimo B. Hodgesas pažymėjo, kad „proveržio nebuvo pasiekta“, taip pat sakė esantis įsitikinęs, kad „Kremlius ir nesiekė sutarti dėl kokio nors padėties sureguliavimo“.

„Kaip visi suprantate, Rusija manevruoja tik siekdama pranašumo – ji visai nesidomi jokia pusiausvyra. Rusijai reikia pranašumo, jeigu reikia stabtelėti, ji tai padarys, bet tik dėl pranašumo, o pasaka, kad NATO kelia grėsmę Rusijai, skirta tik Rusijos žmonėms“, – kalbėjo Europos politikos analizės centro ekspertas.

Savo pranešime jis teigė, kad „Rusija jau yra įsiveržusi į Ukrainą nuo 2014 metų ir tūkstančiai jos karių ir jūreivių yra Kryme, Donbase ir vadovauja ten esantiems separatistams“.

„Viskas jau paruošta ir Rusijos karinės pajėgos jau Ukrainoje, todėl svarbu suprasti, kad toks yra ir mūsų atskaitos taškas, kas įvyktų, jei būtų naujas puolimas ar būtų atnaujintos karinės operacijos Ukrainoje. Mano nuomone, nebūtų didelio judėjimo link Kijevo, labiausiai tikėtinas ir pavojingiausias veiksmų scenarijus – daug mažų operacijų su nedideliais tikslais, galbūt iš pradžių pakrantėje, prie Azovo ir Juodosios jūrų, o pajėgos galėtų būti atsiųstos iš Krymo“, – galimus atakos scenarijus svarstė B. Hodgesas.

Vakarai baiminasi įsiveržimo

Seime trečiadienį vyksta saugumo forumas aptarti situacijai Ukrainoje ir regione, jį surengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Gynybos paramos fondas.

Diskusijos tikslas – apžvelgti susidariusią įtemptą geopolitinę situaciją regione, galimus karinės eskalacijos scenarijus ir Vakarų atsaką Rusijos agresijai, pranešė Seimas.

Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.

Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.