Parlamentarai dėl rezoliucijos turėjo balsuoti antradienio vakarą, tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, demokratas Giedrimas Jeglinskas balsuojant dėl dokumento paprašė pertraukos.
Jis BNS sakė, jog dokumento tekstas buvo parengtas skubotai, neužteko laiko „išgvildenti visų detalių“.
„Labai svarbi rezoliucija, turime stovėti su Gruzijos žmonėmis, turime išreikšti visapusišką paramą, pasmerkti smurtą, paremti prezidentę. Tą tikrai turime padaryti, bet reikalinga stipri rezoliucija, kurią turi palaikyti visas Seimas“, – kalbėjo jis.
Priimti rezoliuciją žada per kitą posėdį
Demokrato teigimu, tekstas trečiadienį bus peržiūrėtas Seimo Užsienio reikalų komitete, parlamentas dėl rezoliucijos turėtų apsispręsti ketvirtadienį.
Sprendimą daryti pertrauką palaikė didžioji dalis valdančiųjų socialdemokratų, „aušriečių“ bei demokratų: 64 parlamentarai balsavo už, keturi susilaikė, prieš buvo 20.
„Dėl turinio niekas nesiginčijam, visi sutariam ir tą padarysime ketvirtadienį. Dabar mes turime procedūrinę nuostatą, kodėl svarstymo stadijoje paprašėme pertraukos“, – kalbėjo demokratas Domas Griškevičius.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo „Facebook“ paskyroje kritikavo sprendimą daryti pertrauką.
„Šiandien pirmas pavyzdys per mano darbą Seime, kuomet dvi frakcijos – „Nemuno aušra“ ir LVŽS (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – BNS) – sustabdė rezoliuciją dėl palaikymo europietiškai Sakartvelo ateičiai. Apmaudu matyti, kad užtenka poniai Širinskienei duoti nurodymus savo frakcijos nariams, kaip nuo drąsaus rezoliucijos teksto ima trauktis socialdemokratų ir demokratų atstovai“, – rašė parlamentarė.
„Įdomu, kokias rezoliucijos nuostatas vers išbraukti šiandien balsavimą užblokavę jų koalicijos partneriai“, – svarstė ji.
Buvusios Seimo pirmininkes partijos kolega Eugenijus Gentvilas sprendimą balsavime daryti pertrauką vadino politiniu suklydimu.
Atsisakė nepripažinti rinkimų rezultatų
Rezoliucijos dokumente Seimas ragina ES ir jos valstybes nares taikyti asmenines sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingiems už smurtines represijas prieš šalies civilius gyventojus.
Jame pabrėžiama, kad pagrindinių teisių užtikrinimas yra būtinas ES vizų režimo liberalizavimo kriterijus, todėl ragina ES institucijas peržiūrėti Sakartvelo bevizio režimo statusą.
Antradienio rytą rezoliucijos projekte buvo siūloma spalį vykusių Sakartvelo parlamento rinkimų nepripažinti.
„(Lietuvos Seimas – BNS) nepripažįsta spalio 26 dieną Sakartvelo parlamento rezultatų ir naujai susirinkusio parlamento, todėl laiko, kad prezidentės Salomės Zurabišvili mandatas turi galioti, kol neįvyks nauji laisvi ir sąžiningi parlamento rinkimai“, – rašyta dokumente.
Tačiau šios pozicijos dienos eigoje po korekcijų nebeliko.
„Šiandien komitetas redagavo vietoje, skubotai, keitė tekstą, bet išėjo taip, kaip išėjo, reikia grįžti ir padaryti tikrai kokybiškai“, – teigė G. Jeglinskas.
Po ginčijamų spalį vykusių rinkimų Sakartvele kilo politinė krizė, o pastarosiomis dienomis į gatves išėjo dešimtys tūkstančių proeuropietiškų protestuotojų, nusiteikusių prieš valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“.
Pirmadienį Tbilisyje penktą dieną iš eilės vyko masiniai protestai po to, kai praėjusią savaitę premjeras Iraklis Kobachidzė paskelbė, kad vyriausybė atidės derybas dėl stojimo į ES iki 2028 metų pabaigos.
Naujausi komentarai