Praėjusią pataisą pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų veikianti vienintelė vaistinė.

Projektui po pateikimo pritarė 69 Seimo nariai, prieš buvo 29, su­si­lai­kė 25.

Pagal jį, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.

„(...) vie­na­me Šiau­rės Aukš­tai­ti­jos mies­te­ly­je yra vais­ti­nė, ku­rios apy­var­ta yra be­veik 900 eu­rų per mė­ne­sį. (...) Ten dir­ba far­ma­ko­tech­ni­kė. Jei­gu mes ne­pa­tai­so­me įsta­ty­mo, ten ša­lia tu­rės pra­dė­ti dirb­ti ir vais­ti­nin­kas. Kaip ga­li­ma iš­lai­ky­ti du dar­buo­to­jus, jei­gu mė­ne­sio apy­var­ta ne­sie­kia 1 tūkst. eu­rų?“ – pateikdamas projektą sakė vienas iš jo autorių Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

„Aki­vaiz­du, kad ta­da, ne­svar­bu, kas bus darb­da­vys: ar stam­bes­nė vais­ti­nė, ar pri­va­tus vais­ti­nin­kas far­ma­ko­tech­ni­kas, vis tiek grei­čiau­siai ji bus už­da­ry­ta“, – sakė jis.

Jo duomenimis, nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.

„Aš la­bai pra­šau jū­sų pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ir ap­sau­go­ti sil­pniau­sią žmo­gų – far­ma­ko­tech­ni­ką su di­džiu­le prak­ti­ka. Tai sil­pniau­sias žmo­gus, ku­rį šian­dien ir rei­kia ap­gin­ti, nes to­kia prak­ti­ka, kaip ir mi­nė­jau, ma­no mi­nė­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se – ke­tu­rios ša­lys pa­si­rin­ko bū­tent nuo­to­li­nės kon­tro­lės bū­dą“, – kalbėjo A. Matulas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad vais­ti­nin­kas nuo­to­li­niu bū­du ga­lėtų kon­tro­liuo­ti ne dau­giau kaip tri­jų far­ma­ko­tech­ni­kų veik­lą.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga apgailestavo, kad „toks projektas vėl išvydo dienos šviesą“.

Anot jo, vaistininkams visą laiką keltas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tuo metu far­ma­ko­tech­ni­ko profesiją galima įgyti kolegijoje.

„ Aš no­riu pa­klaus­ti ger­bia­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, jei­gu slau­gy­to­ja 16 me­tų, pa­vyz­džiui, iš­dirb­tų gy­dy­to­ja kur nors ap­si­me­tu­si, ar po 16 me­tų ji jau ga­lė­tų gau­ti gy­dy­to­jo li­cen­ci­ją ir dirb­ti juo? Čia mes apie to­kius da­ly­kus šne­ka­me. Vais­ti­nin­kui vi­są lai­ką rei­kė­jo aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo“, – sakė A. Veryga.

„Kaip jū­sų siū­ly­mas ko­re­liuo­ja su far­ma­ci­nės rū­py­bos plėt­ra, su skie­pi­ji­mu vais­ti­nė­je, vais­tų pra­tę­si­mu ir ki­tais da­ly­kais? Ar jūs ma­no­te, kad kai­me pa­cien­tai ne­nu­si­pel­no gau­ti tas pa­slau­gas ir ga­li gau­ti tik vais­tų par­duo­tu­vės pa­slau­gas?“ – klausė jis.

A. Matulas savo ruožtu ragino neįžeidinėti far­ma­ko­tech­ni­kų, kuriems privalu nuolat kelti kvalifikaciją.

Kitas projekto iniciatorius konservatorius Linas Slušnys sakė, kad far­ma­ko­tech­ni­kams įvedus tre­jų me­tų studijų pro­gra­mas padaryta šiurkšti klaida.

„Nie­kur pa­sau­ly­je ne­ren­gia­mi ši­taip far­ma­ko­tech­ni­kai, jie iš prin­ci­po tik­rai pa­sau­ly­je pri­ly­gi­na­mi dau­giau pre­ky­bos cen­tro par­da­vė­jų lyg­me­niui. Mes pa­ren­gia­me to­kius, ku­rie tik­rai per­žen­gia ei­li­nių par­da­vė­jų ly­gį. Čia yra mū­sų pro­ble­ma, nes mes to­kioms pro­gra­moms švie­ti­mo sis­te­mo­je vi­sur lei­do­me tarp­ti ir bū­ti. Da­bar, kai iš­lei­do­me tą dži­ną, tu­ri­me pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę, aš ma­nau, ir leis­ti tą to­liau pa­baig­ti“, – sakė jis.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė tvirtino, kad šis projektas nesąžiningas tų vaistininkų padėjėjų, kurie žinojo, kas jų laukia, ir investavo į savo studijas, atžvilgiu.

„Kaip at­ro­do vals­ty­bė vi­sa­me šia­me kon­teks­te: Eu­ro­pos Są­jun­gos kon­teks­te – 18 me­tų ne­įsten­gė įgy­ven­din­ti pa­pras­to rei­ka­la­vi­mo ir vi­du­je, kai žmo­nės ne­be­ti­ki vals­ty­bės pri­im­tais spren­di­mais, nes jie 18 me­tų ne­įsi­ga­lio­ja, ir ga­liau­siai įdė­tos pa­stan­gos nė­ra nie­ko ver­tos, pa­si­ti­kė­ji­mo mū­sų spren­di­mais ne­be­ga­li bū­ti. Kaip jums at­ro­do ši­ta si­tu­a­ci­ja?“ – teiravosi ji.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sakė, kad negalima leisti užsidaryti vaistinėms regionuose.

„Mes ne­ga­li­me pa­lik­ti re­gio­nų, ypač ma­žų vie­to­vių, be vais­ti­nių, kad ne­rei­kė­tų žmo­nėms, ypač vy­res­nio am­žiaus, va­ži­nė­ti į ra­jo­nų cen­trus ar­ba di­des­nius mies­tus tam, kad įsi­gy­tų ele­men­ta­riai pa­pras­tų, rei­ka­lin­gų vais­tų, to­kių kaip „Ibup­ro­fe­nas“ ar pa­na­šiai, ar­ba tam, kad at­si­im­tų gy­dy­to­jo pa­skir­tą kom­pen­suo­ja­mą­jį vais­tą, nes la­bai daž­nai ko mes į vais­ti­nę at­ei­na­me – ži­no­me, ko mums tiks­lin­gai rei­kia“, – kalbėjo ji.

Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.