„Praėjusiame šimtmetyje Rusijos imperijos vykdyti veiksmai praktiškai identiški tiems, kurių šiandien imasi Putino Rusija. Dabar XXI amžius ir Putinas nesiryžta Krymo totorių „problemos“ spręsti taip, kaip tai darė Stalinas – per kelias dienas daugiau kaip 220 tūkst. žmonių susodinti į vagonus ir paleisti į nebūtį. Jis kol kas tam nesiryžta. Tačiau Maskvos iškeltas tikslas yra identiškas tam, kurio bandė pasiekti Stalinas: Krymas – be Krymo totorių“, – teigė R.Čubarovas.

Jis pabrėžė, kad po Stalino represijų Krymo totoriams prireikė 45 metų grįžti į tėvynę. Dabar jie vėl išvaromi iš jos.

Patiria draudimų ir represijų

Svečio teigimu, prieš Kryme gyvenančius totorius dabartinė valdžia naudoja įvairių formų represijas. Jauni totoriai verčiami tarnauti okupantų kariuomenėje, prisidengiant kova su terorizmu, daromos kratos totorių namuose, žmonės suimami, uždraustas jų savivaldos organas – Medžlisas, neleidžiama vaikų mokyti gimtąja kalba.

„Spaudos laisvė, susirinkimų laisvė – Krymo totoriams jau pamirštas reiškinys“, – tvirtino Seime konferencijoje dalyvaujantis R.Čubarovas.

Jo teigimu, 27 Krymo totoriams yra pateikti kaltinimai teroro aktų rengimu arba dalyvavimu teroristinėse organizacijose.

„Rusija bando „nupirkti“ Vakarų pasaulio simpatijas ar supratimą pasaulinės kovos su terorizmu kontekste. Rusija nori pasakyti, kad ne kovoja su Krymo totoriais, ne vykdo represijų, o persekioja blogus žmones, kurie susiję su terorizmu. Pastaraisiais metais ši „inovacija“ sustiprėjo“, – pasakojo svečias.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija pradėjo persekioti advokatus, kurie imasi ginti Krymo totorius, jie net verčiami liudyti prieš savo klientus, buvo sulaikyti.

Per trejus metus išvyko apie dešimtadalis

Pasaulio Krymo totorių kongreso pirmininkas pabrėžė, kad Rusijos valdžia siekia iš Krymo išguiti jai nelojalius asmenis, kad patį pusiasalį galėtų paversti kariniu Rusijos įtvirtinimu prie NATO pietinio sparno.

Pasak jo, Krymo gyventojai tapo savotiškais įkaitais, jų, o ypač totorių, likimas priklauso nuo to, kiek laiko truks pusiasalio okupacija.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas sakė, kad įvairiais bauginimais okupacinė valdžia pasiekė, jog Krymą paliktų apie dešimtadalis, maždaug 30 tūkst. totorių.

Bet mes sakome Krymo totoriams: jūs išgyvenote gerokai blogesnius laikus, išgyvenote tremtį, mirtis, gink Dieve, nepalikite Krymo, būkite.

„Nepatikėsite, bet net šventas Koranas tapo uždrausta knyga. Ar tai yra normalu, kada žmonės, praktikuojantys islamą, negali turėti savo šventraščio? Tai traktuojama, kaip uždrausta literatūra. Už tai žmonės yra baudžiami“, – sakė jis.

„Bet mes sakome Krymo totoriams: jūs išgyvenote gerokai blogesnius laikus, išgyvenote tremtį, mirtis, gink Dieve, nepalikite Krymo, būkite. Šita situacija, šita okupacija yra laikina, tai eilinis išbandymas jums“, – kalbėjo A.Jakubauskas.

Anot jo, Rusijos veiksmai Kryme sutelkė milijoninę totorių diasporą pasaulyje.

„Manau, kad sutelkę diasporos pečius, pasitelkę pasaulio bendruomenę, pasaulio politikus, mes galėsime paveikti opiniją, ir Rusija turės kada nors grąžinti Krymą Ukrainai“, – sakė Lietuvos totorių atstovas.

Jis pasidžiaugė, kad Ukraina nusiteikusi Krymo totoriams suteikti nacionalinę autonomiją.

Rusija siekė aukų

Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas pirmadienį per konferenciją Seime pasakojo pats buvęs neteisėtų Rusijos veiksmų Ukrainoje liudytojas.

„Aš liudiju, kad savo akimis mačiau, kaip Rusijos karinė vadovybė buvo parengusi taktinę situaciją, kad būtų maksimalus skaičius civilių aukų. Maksimalus skaičius civilių aukų apie kiekvieną karinį Ukrainos objektą, jeigu būtų įvykęs susišaudymas“, – tvirtino jis.

„Rusijos karinė vadovybė taip išdėstė savo karines pajėgas – tame etape tos ginkluotosios pajėgos buvo be skiriamųjų ženklų, vadinamieji žalieji žmogeliukai, – kad civiliai, apsupę Ukrainos karinius objektus, neišvengiamai būtų patekę į kryžminę ugnį ir neišvengiamai būtų maksimalus civilių aukų skaičius. O tai atvertų kelią antrajam Rusijos agresijos etapui – kad būtų įvesti nuolatinės Rusijos armijos daliniai su visomis vėliavomis ir ženklais“, – kalbėjo buvęs ambasadorius.

P.Vaitiekūno tvirtinimu, Ukraina nepasidavė provokacijoms ir tokiu būdu laimėjo tarptautinės bendruomenės palaikymą. Pasak jo, Rusijos planas greičiausiai buvo okupuoti visą Ukrainai priklausančią Juodosios jūros pakrantę. Buvęs diplomatas įspėjo, kad artimiausiu metu nepavykus Rusijai pastatyti tilto per Kerčės sąsiaurį, kuris sujungtų Rusiją su Krymu, ši šalis gali vėl mėginti įgyti sausumos koridorių į pusiasalį.

Padėtų embargas naftai ir V.Putino izoliavimas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu teigė, kad situacija Kryme negerėja, o blogėja. Jo teigimu, Krymas tarptautinei bendruomenei tapo lakmuso popierėliu, kaip ji reaguoja į tarptautinį nusikaltimą.

Norint pakeisti situaciją Kryme ir Ukraijoje, pasak R.Čubarovo, kalbant su Rusijos valdžia pirmiausia būtina kaip neatsiejamus vieną nuo kito dalykus susieti Donecko, Luhansko ir Krymo grąžinimo Ukrainai klausimus.

Be to, anot jo, reikia imtis naujų priemonių prieš Rusiją ir jos valdžią.

„Dabartinių sankcijų gal ir pakanka sustabdyti Rusijos agresiją, kad ji neužpultų kitų artimiausių kaimynų, tačiau jų nepakanka priversti Rusiją vėl laikytis tarptautinės teisės normų, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Pasaulio Krymo totorių kongreso pirmininkas. – Todėl būtinas sankcijų griežtinimas, įskaitant embargo įvedimą Rusijos energijos ištekliams, pirmiausia naftai. Galbūt tai atvestų į protą Rusijos valdžią. Taip pat didesnis politinis diplomatinis poveikis, tarptautiniu mastu izoliuojant Putiną ir jo aplinką.“

Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis pripažino, kad minėtos priemonės galėtų paveikti situaciją Ukrainoje.

„Tai, kas šiandien atrodo ne visiškai realu, rytoj gali būti realu. Noriu priminti tą neseną laiką, kai apskritai Europos Sąjungoje viena Lietuva buvo likusi, kuri gynė Ukrainos interesus, buvo susvyravę daugelis valstybių net dėl dabar esančių sankcijų. Šiandien situacija gerokai pasikeitusi, dauguma ES valstybių taip vertina situaciją Ukrainoje, kaip vertina Lietuva“, – per spaudos konferenciją sakė Seimo narys, paklaustas, ar realu, kad R.Čubarovo išvardytos naujos spaudimo priemonės Rusijai būtų įgyvendintos.

Tarptautinę konferenciją Seime apie Krymo totorių padėtį pirmadienį stebėjo ir Rusijos ambasados atstovas.

Rusija Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais.