„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucija nenumatė galimybės laikyti kurį nors kitą asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui“, – ketvirtadienį KT nutarimą citavo R. Karbauskis.

„Arba jūsų, ar kitos politinės grupės vardu reikėtų dar sykį prašyti KT išaiškinti tą padėtį, nes dabartiniai išaiškinimai neleidžia mums priimti sprendimo dėl to, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas būtų laikomas ėjęs Lietuvos prezidento pareigas“, – teigė jis.

Klausimas dėl V. Landsbergio prilyginimo ėjusiu 1990 – 1992 metais Lietuvos prezidento pareigas kilo ketvirtadienį Seime svarstant R. Karbauskio inicijuotos rezoliucijos dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu projektą.

Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad šitas dokumentas yra geras pagrindas pereiti prie diskusijos, ar Lietuva 1990 – 1992 metais turėjo vadovą.

„A. Ramanausko-Vanago atveju yra sakoma, kad jis pats jautėsi kaip valstybės vadovas, davė nurodymus ir jo paliktų įrašų tai galima įvertinti, ir su tuo sutinku ir balsuosiu už šitą dokumentą. Tai dabar žiūrėkime, ką veikė 1990 – 1992 metų laikotarpiu V. Landsbergis, ar jis pasirašinėjo ką nors? Pasirašinėjo. Ar jis pats save laikė valstybės vadovu? Manau, laikė. Ar tautoje jis buvo suprantamas, kaip valstybės vadovas? Neabejotinai. Ar valstybių vadovai kitose šalyse manė, kad Lietuva turi valstybės vadovą? Neabejotinai manė, kad turi“, – lygino E. Gentvilas.

Tai dabar žiūrėkime, ką veikė 1990 – 1992 metų laikotarpiu V. Landsbergis, ar jis pasirašinėjo ką nors? Pasirašinėjo. Ar jis pats save laikė valstybės vadovu? Manau, laikė. Ar tautoje jis buvo suprantamas, kaip valstybės vadovas? Neabejotinai.

Tokiam palyginimui prieštaravo Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis. Jo teigimu, A. Ramanausko-Vanago ir V. Landsbergio lyginti negalima vien dėl to, kad pirmąjį sovietų valdžią nužudė, antrasis sovietmečiu nebuvo persekiojimas, sėkmingai darė karjerą.

„Dėl 1990-1992 metų spragos, kuri dabar jau bus visiškai akivaizdi, ar inicijuosite, kad visas Seimas kreiptųsi į KT dar kartą dėl visiškai nelogiškos spragos, kada Lietuvos valstybė neturėjo savo vadovo, nes jau dabar pripažintas J. Žemaitis-Vytautas, pripažinsime A. Ramanauską-Vanagą, yra naujos aplinkybės, kurios galėtų leisti KT apsvarstyti iš naujo šią labai, sakyčiau, gėdingą situaciją, kurioje esame atsidūrę“, – ketvirtadienį R. Karbauskio klausė konservatorė Rasa Juknevičienė.

„Valstiečių“ lyderis tvirtino, kad būtų keista, jeigu jis imtųsi tokios iniciatyvos ir siūlė konservatoriams patiems tai padaryti.

„Aš įsivaizduoju, kad būtų keista, jeigu mes inicijuotume tokį kreipimąsi, bet tikrai kaip Seimo narys ir, manau, mano kolegos pasirašytume, jeigu jūs tą kreipimąsi parengtumėte“, – teigė R. Karbauskis.

Pernai vasarą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo užsiminęs apie iniciatyvą buvusiam Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą ir su tuo susijusias garantijas. Anot parlamento vadovo, neteisinga iki šiol nepripažinti, kad Landsbergis buvo šalies vadovas. Tačiau joks teisės akto projektas tuomet nebuvo parengtas.

Ankstesni bandymai V. Landsbergį oficialiai prilyginti valstybės vadovui patyrė nesėkmę.

V. Landsbergis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai 1990 metais priimant Kovo 11-osios aktą. Juo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jo vadovavimo metu Lietuva sugebėjo atsispirti Sovietų Sąjungos ekonominei blokadai ir įgijo tarptautinį pripažinimą.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti R. Karbauskio parengtą Seimo deklaracijos projektą, kuriuo A. Ramanauskas-Vanagas būtų pripažintas nuo 1954 metų lapkričio 26 dienos, kai mirė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, iki savo mirties 1957 metų lapkričio 29 dieną buvęs faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas.

„Viešoje erdvėje abejojama, ar jis pats tai pripažino. Tai, jog Adolfas Ramanauskas-Vanagas suvokė save kaip valstybės vadovą, rodo faktai, pateikti dokumentai. Jis 1956 metais yra pasirašęs dokumentą, kuris patvirtina, kad viena Lietuvos šeima yra garbinga šeima, slėpusi partizanus ir kai bus laisva Lietuva, „nurodau šitą šeimą apdovanoti valstybės apdovanojimais“, – sakė R. Karbauskis.

Anot jo, deklaracija turėtų paskatinti istorikų, politikų, teisininkų dialogą, kad būtų padėtas taškas „dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo ėjusiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas“.