Vakansijos niekas nesaugo

Buvęs Palangos meras konservatorius Pranas Žeimys po dviejų kadencijų Seime nustebino daugelį savo ištikimų gerbėjų, nusprendęs nekandidatuoti šių metų rinkimuose. Jo pavardės nebuvo net daugiamandačiuose partijos sąrašuose.

Dar prieš rinkimus kuluaruose tarp konservatorių netilo kalbos, kad politikas iš aktyvios veiklos stumiamas ne savo valia.

Esą nepasitikėta P.Žeimio galimybėmis konkuruoti su socialdemokratų kandidatu Antanu Vinkumi naujai suformuotoje vienmandatėje Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje.

"Užtenka dviejų kadencijų per akis. Ką veiksiu toliau? Iki kitų metų tikrai atostogausiu. O po Naujųjų tikriausiai ko nors ieškosiu per Lietuvos darbo biržą. Sakote, buvo gandų, kad man direktoriaus pavaduotojo vieta saugoma bendrovėje "Palangos vandenys"? Aš pats jokių duomenų apie tai neturiu. Apie jokias pareigybes su niekuo nesu kalbėjęs. Esu aviacijos žmogus, tad norėčiau dirbti pagal profesiją, bet mano amžius tam jau netinkamas", – apgailestavo P.Žeimys, kuriam 2017-ųjų vasarį sukaks 60 metų.

Politikas pabrėžė: "Galite taip ir parašyti, kad visi tie, kurie skleidžia gandus, jog P.Žeimys planuoja dirbti vandentiekyje, labai apsirinka. Vanduo man yra tolimas, man oras arčiau širdies".

Politikoje deda tašką

Į Seimą šiemet nekandidatavo ir kita pajūryje gerai žinoma politikė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė, priklausanti "Drąsos kelio" partijai.

Ji parlamente taip pat dirbo dvi kadencijas. Moteris įsitikinusi, kad Seime turėtų būti rotacija.

"Užsisėdėjimas Seime nėra geras dalykas, pirmiausia tam žmogui, kuris ten dirba. Nes toks darbas tampa rutina. Aš tai matau žiūrėdama į kitus kolegas. Kai kas kalba apie darbų tęstinumą. Ką reiškia Seimo nario darbo tęstinumas? Pateiktą įstatymo projektą arba priima, arba atmeta. Kur čia tęstinumas? Prezidentai visame demokratiniame pasaulyje turi rotacijas, tai kodėl Seimo nariui to negalima taikyti?" – klausė A.Stancikienė.

Politikės įsitikinimu, sėdėdami Seime tris keturias kadencijas iš eilės, parlamentarai praranda savo profesinę kvalifikaciją.

"Ir jie kabinasi į tą Seimo nario kėdę, kaip į vienintelį išgyvenimą. Manau, tai neteisinga. Kai aš palinkėjau visiems sėkmės ir pasakiau, kad nebekandidatuosiu, beveik visi manęs klausė, iš ko aš dabar gyvensiu. Šis klausimas aiškiai pasako, kad be Seimo nario darbo jie neįsivaizduoja savo gyvenimo. Ką aš veiksiu, baigusi kadenciją? Turiu daug minčių ir verslo idėjų, susijusių su mano buvusia profesija – architektūra. Į Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus postą grįžti neturiu galimybės, nes Seime buvau ne vieną, o dvi kadencijas. Galite visus nuraminti, kad į Neringą grįžti neketinu", – pabrėžė A.Stancikienė.

Po nesėkmės citavo Bibliją

Po rinkimų naujajame Seime nepamatysime ir dar kelių pajūrio regione rinktų dabartinių parlamentarų – "darbiečio" Raimundo Paliuko iš Klaipėdos ir buvusios partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovės, dabar liberalės Jolitos Vaickienės iš Kretingos.

R.Paliukui šie rinkimai buvo labai nesėkmingi. Politikas jėgas išbandė vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje, kur rungėsi 12 kandidatų, bet R.Paliukas liko aštuntas, surinkęs vos 535 balsus, o daugiamandačiame partijos sąraše iš 28 vietos buvo nureitinguotas į 38.

Maža to, jo atstovaujama Darbo partija šį kartą neperžengė būtino 5 procentų barjero ir į Seimą apskritai nepateko.

"Rinkimų rezultatai absoliučiai ne mano naudai. Pradžioje ketinu pailsėti. O toliau kas bus, pamatysime. Kaip ir Biblijoje rašoma, kai vienos durys užsidaro, dvejos kitos atsidaro", – išmintį žarstė R.Paliukas.

Ateities planų – daug

Buvusi Kretingos rajono vicemerė, taip pat kadenciją baigianti Seimo narė Jolita Vaickienė į parlamentą kandidatavo ir per šiuos rinkimus Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje, kur rungėsi 8 politikai. Ji, surinkusi 2 039 balsus, liko ketvirta.

Nors po reitingavimo J.Vaickienė pakilo per vieną poziciją iš 25 į 24, tačiau pakliūti į Seimą to nepakako. Liberalai, kuriems ji dabar atstovauja Seime, laimėjo tik 14 mandatų.

"Reikia apsispręsti, ar iš viso liksiu politikoje. Nors kandidatuodama rinkimuose tarsi patvirtinau, kad to tikėjimo po 15 metų aktyvaus dalyvavimo politikoje dar nepraradau. Prieš išeidama į politiką, turėjau savo verslą Kretingoje, į kurį ir dabar be problemų galėčiau sugrįžti. Tačiau turiu ir kitų pasiūlymų dirbti privačiame versle kaip samdoma darbuotoja. Tik reikia apsispręsti", – atviravo J.Vaickienė.

Pavyzdingi buvo ne visi

Kadenciją baigiantys parlamentarai, ypač pralaimėję rinkimus, ne visi buvo pavyzdingi darbuotojai.

Vien šiemet iki vakar dienos vyko 45 plenariniai Seimo posėdžiai, tačiau jų lankomumas ne visada buvo geras.

Klaipėdoje rinktos parlamentarės Agnė Bilotaitė ir Irina Rozova šiais metais praleido 8 posėdžius, Eugenijus Gentvilas – 4, R.Paliukas ir A.Stancikienė – po 10, Naglis Puteikis – 6, Irena Šiaulienė – 2.

Tarp kadenciją baigiančių Seimo narių, rinktų pajūrio regione, P.Žeimys buvo vienas pavyzdingiausių, kuris bent jau šiais metais iš 45 vykusių parlamento posėdžių praleido vos du, geriau už jį posėdžius lankė tik Petras Gražulis, praleidęs vieną.

"Seimo nario pagrindinis darbas ir yra dalyvauti komitetų posėdžiuose, frakcijos ir plenariniuose posėdžiuose. Plenarinių Seimo posėdžių metu parlamentarai neturėtų sėdėti televizijos ar radijo studijose, juolab šokti kur nors "kazokėlį" pagyvenusių žmonių būryje. Tokiai veiklai turėtų pakakti laiko nuo penktadienio iki pirmadienio. Kodėl taip kolegos elgiasi, man nesuprantama", – stebėjosi P.Žeimys.

Statistika – tik paradinė?

Dar vienas vardiklis, pagal kurį esą būtų galima vertinti Seimo narių darbo naudingumą, yra Seimo svarstymui jų pateiktų įstatymų projektų statistika.

Pagal ją per šią kadenciją P.Gražulis pateikė 170 teisės aktų projektų, R.Paliukas – 148, net kadencijos nebaigęs buvęs liberalas Eligijus Masiulis pateikė 107 įstatymo projektus, o štai P.Žeimys – tik 25.

Pasak parlamentarės J.Vaickienės, ta oficialiai pateikiama Seimo narių veiklos statistika neatspindi Seimo narių darbo našumo realybės.

Esą parlamentaras prie įstatymo projekto galėjo tik nežymiai prisidėti ar jam tik pritarti arba iš tikrųjų būti teisės akto iniciatorius, bet į rengėjų sąrašą įrašomos visų pritariančiųjų pavardės, tad koks kieno indėlis čia, tampa neaišku.

"Ta statistika yra pateikiama tam, kad vėliau žurnalistai, skaitantys ataskaitą, matytų, kiek kas pateikė įstatymo projektų, bet jei pasigilintume, nežinia, ar tas projektas buvo patvirtintas, neaišku, kiek vargta jį svarstant. Kartais išlaidų būna daugiau negu naudos. Galiausiai reikėtų aiškintis, ar tas įstatymas po savaitės vėl nebuvo pakeistas", – kadenciją baigianti Seimo narė J.Vaickienė atskleidė parlamentinio darbo virtuvę.

Esą buvęs ne vienas atvejis, kai po pusmečio susizgribta, kad įstatymas negeras ir jį reikia vėl taisyti.

Tada dažniausiai tas pats parlamentaras vėl teikdavo pataisas ir projektą registruodavo savo vardu.

Anot J.Vaickienės, taip ir gimsta graži statistika, tačiau naudos – jokios.

Teigiama, kad iš duomenų, pateiktų Seimo tinklalapyje, labai sunku nuspręsti, kurie Seimo nariai labiausiai prisidėjo prie valstybės teisėkūros.