Seimo komisijai dėl nacionalinio transliuotojo veiklos D. Vilytė sakė dar dirbdama LRT taryboje įsitikinusi, jog kontrolės mechanizmas neveikia taip, kaip reikėtų: taryba nėra supažindinama su laidų sąmatomis, tvirtina ne atskiras laidas, o visą tinklelį.

„Nacionaliniam transliuotojui, turbūt, visada buvo svarbus finansavimo klausimas, jį didinti ir didinti, nes jo vis trūksta. O LRT taryba, apribota informacijos konfidencialumo, į tuos dalykus, turbūt, nelabai ir kišosi (...). Turbūt, uodega vizgina šunį, ne atvirkščiai: ne taryba valdo transliuotoją, o administracija tarybą“, – teigė D. Vilytė.

„Tikrai galiu patvirtinti, kad taryba nevaldo nacionalinio transliuotojo, kaip tai turėtų būti. Negalėčiau šiandien pasakyti, kodėl taip yra“, – sakė ji.

VPT vadovė atkreipė dėmesį, jog dėl Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos išimties VPT nevertina laidų įsigijimų, o gilinasi tik į turto, paslaugų pirkimus. Anot jos, daugiausia problemų kėlė per pastaruosius trejus metus vykdyti LRT administracinių pastatų atnaujinimo pirkimai, kilnojamųjų televizijos stočių pirkimai. Pastarasis pirkimas dar vertinamas.

Šiurkštūs pažeidimai

Anot jos, šiurkščių pažeidimų nustatyta dėl 25 mln. eurų vertės nacionalinio transliuotojo pastatų remonto, pirkimas tikrintas pernai gruodį.

„Pažeidimų nustatėme gana daug: gera naujiena, kad nustatėme juos dar iki sutarties pasirašymo ir perkančioji organizacija turės persvarstyti tuos kvalifikacinius reikalavimus, vienas tiekėjų yra nuėjęs iki teismo. Iš tikrųjų, kvalifikaciniai reikalavimai buvo „užaukštinti“ darytina prielaida, kad jie buvo pritaikyti vienam tiekėjui, kad jie buvo sietini prieš tai, 2016 metais konkurso laimėtojo dalyvavimu, kad jis tuos darbus tęstų“, – sakė D. Vilytė.

Pasak tarnybos vadovės, šiame pirkime buvo „specifinių perteklinių reikalavimų, kurie ribojo konkurenciją“, LRT įpareigota keisti sąlygas.

Ji taip pat užsiminė, jog pastaraisiais metais pirkimuose dominuoja vienas tiekėjas – bendrovė „Televizijos ryšių sistemos“, iš kurio nacionalinis transliuotojas pirko kilnojamąsias televizijos stotis.

Pasak D. Vilytės, pastaraisiais metais perkant kilnojamąsias stotis vykdytos neskelbiamos derybos, jose dalyvavo tik du tiekėjai, o „dažniausiai sekėsi vienam“. Ji pabrėžė, kad šiuo metu pirkimas dar vertinamas, tarnyba taip pat aiškinasi, ar LRT neturi galimybės technikos nuomotis, domimasi, kaip tokiais atvejais elgiasi kitų valstybių nacionaliniai transliuotojai.

„Iš tų vertinimų statybos, akcentuoju, yra grubūs Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, su technika – irgi grubūs, – pabrėžė tarnybos direktorė. – Nėra labai gerai su pirkimų dokumentų ruošimu, techninėmis specifikacijomis, kvalifikaciniais reikalavimais, matyt, yra ribojantys konkurenciją dokumentai rengiami, tai nėra labai gerai“.

Komisijos narys „valstietis“ Virgilijus Poderys sakė, kad 62 proc. LRT vykdytų pirkimų sulaukė tik vieno dalyvio, dar per 20 proc. dalyvavo du potencialūs tiekėjai. VPT vadovė pabrėžė, jog tarnyba tokią praktiką vertina neigiamai, tačiau, anot jos, konkurencijos stoka, priešingai nei maisto tiekimo, statybų sektoriuose, galėtų būti paaiškinama dėl specifinės rinkos – būtinybės įsigyti konkrečią techniką.

Tarnybos vadovė pabrėžė, kad VPT „nebuvo sutelkusi padidinto dėmesio“ LRT, jis buvo skiriamas ne institucijoms, o probleminiams statybos, medicinos, kelių sektoriams. Pasak jos, per metus reaguojant į negausius konkursų dalyvių skundus LRT buvo atliekama po 1-2 tikrinimus.

Kalbėdama apie laidų pirkimus, D. Vilytė teigė, jog 2008-aisiais tarybai padėti užtikrinti LRT kontrolę, įvertinti laidų biudžetus, sutartis, buvo sukurta administracinė komisija, tačiau ji nepateisino lūkesčių.

„Mano manymu, lūkesčiai, kurie buvo keliami komisijai – ji to nedarė (...). Matyt, tai ir yra problema: mechanizmas lyg ir sukurtas, formaliai administracinė taryba lyg ir yra su tomis funkcijomis, bet neveikia“, – sakė ji.

Atsakydama į komisijos narių klausimus, ji tvirtino nemananti, kad atliekami LRT viešųjų pirkimų tikrinimai galėtų kelti pavojų žodžio laisvei. Kartu ji atmetė svarstymus, jog reikėtų atsisakyti LRT laidoms taikomų įstatymų išimčių, kai nebūtina vykdyti viešųjų pirkimų, nes tai keltų problemų nacionalinio transliuotojo siekiui užtikrinti norimą informacinių, šviečiamųjų, vaikams skirtų ir kitų laidų turinį.

Ž. Pečiulis: taryba negali peržengti ribų

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis tikino, kad taryba veikia savo kompetencijos ribose ir nesikiša į viešųjų pirkimų procedūras ar su jomis susijusius teisinius procesus.

„Taryba veikia savo kompetencijos ribose. Kadangi iškyla nauji klausimai, tuos dalykus galima persvarstyti, kaip galima būtų labiau prižiūrėti, bet taryba turi tam tikras ribas, kurių neturėtų peržengti“, – BNS sakė jis.

Administracija, ant jo, tarybos neinformavo apie VPT nustatytus pažeidimus.

„Žinoma, informuoti, turbūt, turėtų, bet įsivaizduoju, kad tą informavimą taryba priimtų domėn. Bet yra institucija, kuri tikrina, ir, matyt, taryba neturėtų dubliuoti nei administracijos, nei tikrinančių institucijų veiklos“, – kalbėjo Ž. Pečiulis.

Klausimų kelia kilnojamos stotys

Vienas LRT viešųjų pirkimų vadovų Justas Senapėdis komisijai tvirtino, kad perkant specifinę programinę įrangą ją gali tiekti tik gamintojo įgalioti atstovai Lietuvoje, todėl atliekant nemažą dalį pirkimų nesulaukiama pakankamos konkurencijos, dalyvauja tik vienas ar du tiekėjai.

Pasak jo, dažnai esami tiekėjai įgyja pranašumą sudarant naujas sutartis, nes žino apie sutarties pabaigą ir dėl to gali iš anksto suderėti su gamintoju dėl geresnės įrangos kainos, taip įgydami pranašumą prieš konkurentus.

Seimo komisijos narė „valstietė“ Agnė Širinskienė posėdyje stebėjosi, kad dokumentams pateikti LRT pirkimuose nustatomas labai ribotas laikas, dokumentai yra lietuvių kalba, o tokios sąlygos nėra palankios užsienio tiekėjams. Tai, pasak jos, ypač aktualu perkant brangią įrangą, pavyzdžiui, kilnojamas televizijos stotis. VPT duomenimis, vien 2017-ųjų pabaigoje iš „Televizijos ir ryšio sistemų“ įsigytos dvi kilnojamos stotys už 5,4 mln. eurų.

Anot J. Senapėdžio, kliūčių kyla, nes užsienio tiekėjai neturi elektroninio parašo ir dėl to turi dalyvauti per tarpininkus Lietuvoje. Pasak jo, kilnojamųjų stočių įsigijimui parengti konkurso sąlygas buvo labai sudėtinga, konkursą pavyko paskelbti tik 2017-ųjų viduryje, užtrunka susirašinėjimas su konkurso dalyviais, tad numačius ilgą dokumentų teikimo terminą procedūros galėjo nusikelti į metų pabaigą ir taip kiltų rizika nepanaudoti biudžete numatytų lėšų.

„Kalbame apie pirkimus, kurių vertė – daugiau nei 3 milijonai. Manau, kad šiuo atveju tikrai vertėtų pasistengti“, – replikavo A. Širinskienė.

Parlamentarė taip pat pabrėžė, kad LRT turi savo teisininkus, tačiau 2015-aisiais ir 2017-aisiais pasirašytos dvi teisinių paslaugų sutartys – 50-čiai ir 55 tūkst. eurų. Anot jos, sutartyse apimtos konsultacijos tiek vidiniams teisės aktams, tiek ir konsultacijoms su valstybinėmis institucijomis. J. Senapėdis tai aiškino tuo, kad LRT yra tik dvi teisininkės, viena yra motinystės atostogose, tad nespėjama aprėpti visų teisinių klausimų.

Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Parlamentas yra nurodęs tyrimą atlikti iki birželio 1-osios.

Komisijos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina politiniu spaudimu žiniasklaidai.