„VSD, atlikęs detalesnį laikinosios komisijos išvadų vertinimą, priims sprendimus dėl tolesnių teisinių priemonių pasitelkimo, kad būtų apginta VSD, kaip žvalgybos institucijos, teisė ir pareiga užtikrinti nepriklausomą jos veikimą, svarstoma dėl VSD dalykinės reputacijos gynimo teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigiama trečiadienį tarnybos išplatintame pranešime.

Jos teigimu, komisijos išvadose faktais nepagrįstais kaltinimais menkinamas pasitikėjimas VSD ir kitomis valstybės institucijomis.

Anot departamento, išvados parengtos „iš esmės ignoruojant VSD pateiktus duomenis bei žvalgybos kontrolieriaus išvadas ir remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija, neįsigilinus į svarstytų klausimų teisinį reglamentavimą“.

„VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai“, – teigiama pranešime.

VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai.

Lietuvos žvalgybos teigimu, Seimo komisija savo išvadose ne tik išėjo už tyrimo ribų, tai yra jai Seimo nutarimu suformuluotų klausimų, bet ir „perėmė“ kitų valstybės institucijų kompetencijai priskirtas funkcijas. Kaip pavyzdys nurodomos komisijos pastabos dėl asmens duomenų tvarkymo departamente. Anot VSD, tai vertinti turi žvalgybos kontrolierius.

Departamentas taip pat teigia, kad Seimo komisijai nebuvo pavesta vertinti VSD informacijos įslaptinimo pagrįstumo.

„Laikinųjų komisijų nariai privalo laikytis teisės aktų, jiems pavestas funkcijas vykdyti jų ribose. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad tiek Laikinųjų komisijų įstatymas, tiek Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymas, tiek Žvalgybos įstatymas riboja laikinųjų komisijų teisę gauti tam tikrus išsamius duomenis, jei tokiu veiksmu nebūtų užtikrinamas vykdomų žvalgybos tyrimų, veiklos metodų, žmogiškųjų išteklių saugumas ir slaptumas, todėl nepagrįstai metami kaltinimai, kad komisijai nebuvo teikta visa jos funkcijas vykdyti reikalinga informacija (ar teikta melaginga informacija)“, – rašoma pranešime.

Jame pažymima, kad Seimo komisijos išvadose dėstomos vienpusiškos faktinių aplinkybių interpretacijos, neparemtos objektyviais duomenimis. Anot VSD, išvadose nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti teiginius, kad žvalgybos tarnyba atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais rinkta žvalgybinė informacija 2019 metais vykusių prezidento rinkimų kampanijos metu.

Departamento teigimu, taip pat nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti išvadą, kad VSD bendradarbiauja su tam tikrais žiniasklaidos atstovais ir jiems perduoda informaciją ir pan.

„Išvados neatlaiko kritikos dėl jų neatitikties teisės aktams; ne tik faktinės aplinkybės interpretuojamos vienpusiškai, nesant objektyvių tokias interpretacijas pagrindžiančių duomenų, tačiau ir teisės aktai taikomi klaidingai, daromos akivaizdžios teisės aktų taikymo klaidos“, – rašo VSD.

Žvalgyba tvirtina palaikanti Generalinės prokuratūros poziciją ir pritaria jos kreipimuisi  į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad atlikdama parlamentinį tyrimą ir rašydama išvadas Seimo komisija nepaisė nešališkumo principo.

VSD pranešėjo istoriją tyrusi komisija antradienį pateikė savo išvadas.

Jose konstatuota, kad VSD direktorius Darius Jauniškis prieš penkerius metus talkino tuometiniam kandidatui į prezidentus G. Nausėdai rinkdamas žvalgybos informaciją apie jo aplinkos žmones – komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus.

Be to, komisija padarė išvadą,  kad D. Jauniškis informaciją, kokius asmenis reikia patikrinti, gavo arba iš paties G. Nausėdos, arba ji perduota šio pavedimu.