Ketvirtadienį Seimo laikinoji komisija Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklai tirti apklausė LRT Teisės skyriaus vadovę Daivą Apšegienę ir LRT.lt portalo vyr. redaktorių V. Laučių. Į posėdį buvo kviestas ir buvęs generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis, tačiau jis neatvyko.

Kaip pranešė komisijos pirmininkas Seimo narys Arvydas Nekrošius, buvęs generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Paleckis posėdyje nedalyvavo ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių.

Šiuo metu užsienyje viešintis R. Paleckis, kalbėdamasis su DELFI.lt, nesąmone pavadino pareiškimus, kad jis atsisakė liudyti. Jis sako tik šią savaitę sulaukęs pranešimo apie ketvirtadienį rengiamą posėdį ir laišku informavo, kad šios savaitės posėdyje būti negalės. Buvęs LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas tvirtina komisiją informavęs, kad kitą savaitę tikrai bus Vilniuje ir yra pasirengęs atvykti į posėdį.

D. Apšegienė: konkursas nebuvo paskelbtas „gerokai anksčiau“

Pirmoji kalbėjo LRT Teisės skyriaus vadovė Daiva Apšegienė. Jos buvo paprašyta pakomentuoti, kaip atsiranda laidos, koks yra projektų procesas, kaip perkamos programos, kaip vyksta „Eurovizijos“ konkurso organizavimas. „Kitais metais konkursai nebuvo skelbiami taip anksti, kaip šiemet. Kas lėmė tokį sprendimą?“ – paklausė Seimo narė Agnė Širinskienė.

„Jeigu pažiūrėtumėte kiekvienų metų kvietimus, šiemet [programų konkursas] nebuvo paskelbtas „gerokai anksčiau“, galbūt tik keliomis savaitėmis. Galiu patikinti komisiją, kad jokios skubos nebuvo. Šiuo metu programų konkursas yra nepasibaigęs – dar neįvykęs trečiasis etapas. [...] Kadangi laidų projektų kasmet yra nemažai – apie 200, komisijai užtrunka su jais susipažinti“, – atsakė D. Apšegienė.

Seimo narys Virgilijus Poderys pasiteiravo, kokius rizikos valdymo būdus naudoja LRT. „Vienas iš būdų būti skaidriems – komisijos narių nešališkumo deklaracijos“, – teigė D. Apšegienė. Tokiu atsakymu suabejojo A. Širinskienė, kuri tvirtino, kad šiuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjusi „ne du ir ne tris“ tyrimus dėl deklaracijų per pastaruosius mėnesius. D. Apšegienė patikino, kad tokios informacijos ji neturi.

A. Širinskienė pridūrė nesuprantanti, kodėl vieno paslaugų teikėjo „paraiška“ yra „PowerPoint“ prezentacija ir kodėl tik nuo 2016 metų LRT įvedė standartizuotas konkursų paraiškų formas.

„Teikėjai buvo laisvi pasirinkti formą, kaip pateikti produktą. [...] Pirkimo dokumentuose nurodydavome, kokių dalykų prašome iš paslaugų teikėjų – turinys, struktūra, kaina, ar prašo resursų iš LRT. Tai apsunkino mūsų darbą, dabar, kai yra standartizuota forma, daug lengviau patikrinti, ar viskas yra“, – teigė LRT Teisės skyriaus vadovė.

Parūpo „Eurovizija“

Komisijos nariams taip pat buvo įdomu, kaip vyksta „Eurovizijos“ konkurso organizavimas. Ypač – kodėl dėl nacionalinio finalo skelbiamas papildomas konkursas. Anot A. Nekrošiaus, finalas – tarsi logiška renginio baigtis. A. Širinskienė pridūrė, kad viskas turėtų būti aišku „dešimt metų į priekį“.

„Tai – ne papildomi konkursai, o neskelbiamos derybos. [...] Skelbiant konkursus dar nėra žinomos visos aplinkybės. [...] LRT neprivalo dalyvauti „Eurovizijoje“ ir neprivalo vykdyti nacionalinės atrankos. Nekalbėkite nesąmonių, kad dešimčiai metų viskas aišku“, – sakė D. Apšegienė.

V. Laučius: turėjome dirbti su Frankenšteinu

Po D. Apšegienės į klausimus atsakinėjo LRT.lt portalo vadovas V. Laučius. Jis pabrėžė, kad portalo administravimo sistema, dizainas ir buvusios vadovybės požiūris jį išgąsdino.

„Tai buvo panašu ne į naujienų portalą, o į Frankenšteino produktą – jis juda, gali atlikti tam tikrus veiksmus, bet niekas nenori su juo draugauti [...] Į visas pastabas, susijusias su produktu, niekas nereagavo. Sistemą ir dizainą kūrusi įmonė „Citrus“ nieko nepakeitė į gera, nors ir buvo reikalauta. Beje, „Citrus“ nebuvo turėjusi jokių reikalų su žiniasklaida. Kodėl kompanija buvo pasirinkta – man iki šiol paslaptis. Maža to, 2014 m. pabaigoje buvo vėl skelbiamas konkursas klaidoms ištaisyti. Ir vėl konkursą laimėjo „Citrus“. Galutiniai reikalavimai, kuriuos administracija pateikė „Citrus“, nuo manęs buvo slepiami“, – pasakojo V. Laučius.

Jis pridūrė, kad nuo tada, kai 2012 rudenį pradėjo vadovauti portalui, vis dar tebedirba su „Citrus“ sukurtu produktu. Nepaisant tiek jo, tiek visos redakcijos pastangų ir prašymų pakeisti situaciją, buvęs generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius prašymus „padėdavo į stalčių“.

„Iš karto, vos pradėjęs dirbti, paprašiau departamento vadovo peržiūrėti tai, kas padaryta. Po ilgų derybų pavyko jį šiek tiek pakeisti. Bet tai buvo lašas jūroje, palyginti su tuo kraupumu, kuris liko... Vėliau „Citrus“ sukūrė naują versiją, visiškai prieštaraujančią tam, ko mes prašėme. Visi kartu su redakcija dalyvavome ne viename susirinkime, ieškojome sprendimų ir jį radome. Tai buvo surašyta ir pateikta skyriaus vadovui. [...] Dar vėliau nešėme portalo plėtros planus, bet juos A. Siaurusevičius padėjo į stalčių“, – sakė LRT.lt vyr. redaktorius.

V. Laučius teigimu, į portalą buvusi administracija neinvestavo, redakcijos žmonės uždirbo gerokai mažiau negu kitose redakcijose, o tai demoralizavo ir demotyvavo visus portalo darbuotojus.

„Staiga praėjusį rudenį buvo nusisamdytos išorės kompanijos, kurios atliko auditą. Kažkodėl mūsų nebuvo prašoma to padaryti. Na, o toliau jūs žinote – vasarį įvyko portalo LRT.lt reorganizacija. Naujas Interneto departamentas buvo formaliai sukurtas, bet realiai jis neveikia, iš redakcijos buvo paimti žmonės, kurie buvo sustatyti į pozicijas ir nežinia, ką veikė. Sausį nuėjau į LRT Tarybos posėdį. Pasakiau, kad reorganizacija – visiškas „feilas“. Didžioji dalis tarybos mane palaikė. Penki pasiūlė reorganizaciją atidėti iki naujo generalinio direktoriaus rinkimų“, – tęsė LRT portalo vadovas.

V. Laučius pabrėžė, kad, kai sakoma, kad LRT didžiausia problema yra portalas, pirmiausiai kalbama ne apie turinį. „Tam pritarė ir naujoji LRT vadovė – nesutvarkytos techninės bazės, o ne turinys“, – paaiškino LRT.lt vadovas.