Parlamentarė įregistravo tokį pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam nutarimo projektui dėl 2024 metų. Juos iki šiol siūloma skelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Smetonų metais.

Pastarąjį punktą dėl Smetonų metų P. Kuzmickienė siūlo keisti į diplomatų Lozoraičių metus, pažymint trijų Lozoraičių šeimos diplomatų – užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio vyresniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo bei Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – sukaktis.

Šiemet yra minimos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo S. Lozoraičio vyresniojo 125-osios gimimo metinės, o 2024 metais – S. Lozoraičio jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone, 100-osios gimimo metinės. Kitąmet minimos ir Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto K. Lozoraičio 95-osios gimimo metinės.

„Pirmiausia yra noras atkreipti dėmesį į Lozoraičių, valstybininkų, atminimą, tai yra trys Lozoraičiai, kelios kartos, savo gyvenimą ir veiklą susiejusių su Lietuvos valstybingumo išlaikymu“, – BNS sakė P. Kuzmickienė.

Ji pažymėjo, kad pažymėti Lozoraičių metus siūlė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Komisijos pirmininkė taip pat tvirtino, jog A. Smetonos metų atsisakoma ne dėl prieštaringų vertinimų, o apsižiūrėjus, kad jo vardo metais jau buvo paskelbti 2019-ieji, minint 100 metų nuo išrinkimo pirmuoju Lietuvos prezidentu.

„Pamatėme šiek tiek per vėlai, tenka dėl to apgailestauti, jo asmenybė dėl nuopelnų valstybei nekelia dvejonių, bet tą jubiliejų turėjome prieš penketą metų, tačiau kas penkeri metai skelbti atmintinus metus nėra gerai ir koreguojame tą nesusipratimą“, – teigė P. Kuzmickienė.

Seimas dar pernai gruodį svarstė nutarimo projektą dėl atmintinų 2024 metų paskelbimo, tačiau parlamentarai susikirto dėl prezidento A. Smetonos, kurio 150-osios gimimo metinės bus minimos, asmenybės. Dalis parlamentarų jį tuomet išvadino diktatoriumi, tuo tarpu už A. Smetoną kalbėję politikai pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys interviu BNS sausį yra pasisakęs, kad A. Smetonos įamžinimas kelia klausimų Seime priėmus vadinamąjį desovietizacijos įstatymą. Juo nustatytas draudimas propaguoti ne tik totalitarinius, bet ir autoritarinius režimus.

2024-uosius paskelbti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos Dainų šventės metais siūloma pažymint euroatlantinės narystės 20-metį ir Dainų šventės šimtmetį.