Lietuva pasirengusi apsaugoti išorinę Europos Sąjungos sieną tuo atveju, jei prie jos priartėtų nekontroliuojami pabėgėlių srautai, esant būtinybei ją būtų galima ir uždaryti, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

„Dėl Rytų sienos apsaugos – mes esame pasiruošę įvairiais lygiais, mes galime ir uždaryti savo sienas. Pasieniečiai, aišku, vieni to nepadarys, bet yra tarpinstitucinis planas, prisidėtų ir policijos pareigūnai, ir viešojo saugumo pareigūnai“, – penktadienį Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje, kuriame aptarta Europos migracijos darbotvarkė, sakė viceministras.

Komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Audronis Ažubalis klausė, kaip tarnybos būtų pasiruošusios reaguoti, jei pabėgėliai bandytų pereiti Lietuvos sieną: „Įsivaizduokime tokią dovanėlę, čia labai lengva suorganizuoti tam pačiam Kremliui, 300-500 migrantų ir dviejose–trijose vietose jie eina ne per praėjimo punktus, o per sieną, ką tada darom? O jei tūkstantis suorganizuotas?“

„Modeliuojamos tokios situacijos, stalo pratybų pavidalu, šį mėnesį planuojame ir realias pratybas. Iš tikrųjų esant tokiais kritinei situacijai kartu su policija, Viešojo saugumo tarnyba, net yra įstatyminiai pagrindai, ir kariuomenės pasitelkimas, imtumėmės aktyvių priemonių. Be abejo, numatomas šitų asmenų lokalizavimas, sukuriant stovyklas, atliekant jų apsaugą“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla.

Jis taip pat tvirtino, kad šiuo metu sienos apsaugos klausimais glaudžiai bendradarbiaujama su Baltarusija, kuri nusiteikusi geranoriškai, keblesnė situacija su Rusija.

„Šiandien, kad tokia situacija susiklostytų, kad prabundame ir matome – prie mūsų sienų tūkstantis pabėgėlių, nematome tokių grėsmių. Reikia pasidžiaugti geru bendradarbiavimu su Baltarusijos Respublika, iš tikrųjų santykiai labai geri ir kasdieninis darbas bendras“, – sakė R.Požėla.

Į pastabą, kad nevertėtų pasikliauti vien Baltarusijos pateikiama informacija, VSAT vadovas atsakė, jog tai tik vienas duomenų šaltinis, yra kriminalinės žvalgybos būdu renkama, taip pat žvalgybos informacija. „Todėl tokia situacija, kad vieną rytą atsikeliam ir randam (pabėgėlius prie sienos) – nelabai matom, kad tai realu“, – tvirtino R.Požėla.

Europa šiuo metu ieško būdų išspręsti pabėgėlių krizę, kai per praėjusius metus į Europą atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių, dauguma jų – iš karo draskomos Sirijos.

Lietuva pagal Europos Sąjungos programą yra priėmusi vieną keturių asmenų pabėgėlių šeimą, o per dvejus metus yra įsipareigojusi priimti 1105 žmones.

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje vasario pradžioje BNS informavo, kad pagal ES vykdomą perkėlimo programą į kitas Sąjungos šalis iš Italijos iki šiol buvo perkelti 279 pabėgėliai, iš Graikijos – 202 žmonės. Tuo metu Europos Sąjunga yra sutarusi per dvejus metus nuo 2016-ųjų perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių.