„Mes išklausėme karinio patarimo, visus argumentus už ir prieš. Solidus patarimas, manau, kad jį buvo galima dar šiek tiek anksčiau organizuoti, kadangi komitete yra įvairių politinių jėgų atstovai. Turėkime minty, kad šis ilgalaikis pirkinys, įsigijimas, reikalaus ir kitų politinių jėgų pritarimo, gali keistis ir valdžios, tai – mažiausiai kelerių metų reikalas“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Seimo komitetas trečiadienį nagrinėjo Lietuvos planus įsigyti tankus šalies kariuomenėje ketinant kurti diviziją. Šie planai anksčiau aptarti Valstybės gynimo taryboje. Krašto apsaugos sistemos pareigūnai tankus rinkosi iš trijų gamintojų.

Turėkime minty, kad šis ilgalaikis pirkinys, įsigijimas, reikalaus ir kitų politinių jėgų pritarimo, gali keistis ir valdžios, tai – mažiausiai kelerių metų reikalas.

Vokietijos gynybos ministerijai dėl tankų „Leopard“ įsigijimo išsiųstas ketinimų protokolas, bet ministerija pabrėžia, jog tai dar nerodo galutinio Lietuvos apsisprendimo pirkti būtent šią techniką.

Informaciją komitete pristatęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys po posėdžio teigė žurnalistams nekomentuosiantis, nes tai politinis klausimas.

Seimo NSGK vadovas teigė, jog susipažinus su kariuomenės matymu ir toliau bus vertinamos visos alternatyvos.

„Mes kaip valstybė suinteresuoti, kad tas pirkimas sustiprintų mūsų gynybos pramonę ir visoms opcijoms dar nėra pasakyta taip, nei vienai opcijai nėra pasakyta ne“, – kalbėjo komiteto vadovas.

„Karinis patarimas buvo labai argumentuotai pateiktas, šito įsigijimo poreikis, kadangi mes kuriame diviziją, kuri svarbi viso NATO flango gynybai, tai reiškia, kad kuriame ne tik sau, bet ir (turime žiūrėti – red.) visoje architektūroje su NATO“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, kad kariuomenės vado pranešimas jį įtikino.

„Aišku, visi mes politikai viską geriausiai išmanome, bet istorija rodo, kad kai politikai pradeda kištis į karybos reikalus, baigiasi katastrofa. Turime pasitikėti kariškiais, kariuomenės vadas pasitikėjimą tikrai turi, jo išsakyti argumentai, kodėl būtent tokios ginkluotės reikia, mane įtikino, kodėl reikalinga ir koks pasirinkimas buvo kalbant apie tankų tiekėjus, mane irgi įtikino“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas pabrėžė, kad „tai, ką pasakė kariuomenės vadas, be jokios abejonės, visus įtikino, kodėl reikalingi tokie pajėgumai kariuomenės, kodėl jie tokie turi būti vystomi“.

Lietuvai ketinant pirkti tankų, po klausimą uždarai svarsčiusios Valstybės gynybos tarybos posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas paskelbė, kad ketinimų protokolą planuojama išsiųsti Vokietijai, bet galutinis sprendimas dėl pirkimo dar nėra priimtas.

Sulaukęs kritikos dėl pirkimo skaidrumo, ministras „Facebook“ paskyroje galiausiai detalizavo tokį pasirinkimą, tačiau dėl to pastabų gavo iš prezidento Gitano Nausėdos. Jo teigimu, ministrui nederėjo viešinti šios informacijos, nes ji turėjo riboto naudojimo žymą.

Dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo parlamentarė Agnė Širinskienė kreipėsi į prokuratūrą, tačiau tiek A. Anušauskas, tiek vėliau pati KAM nurodė, jog ministras įslaptintos informacijos nepaviešino.