Už tai balsavo trys komiteto nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė, todėl sprendimą lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas.

„Dabar klausimas keliasi į Seimo plenarinį posėdį“, – po balsavimo sakė jis.

Protestuodami prieš tokį sprendimą trys opozicijos nariai – Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis – atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje. Dėl to žlugus kvorumui, TTK posėdį teko nutraukti.

„Labai apgailėtinas sprendimas“, – sakė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas tvirtino, kad E. Šileikiui buvo surengta žeminanti procedūra, bandant išvesti jį iš kantrybės.

Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus.

„Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus“, – BNS sakė socialdemokratas.

„Jeigu ir toliau taip nori dirbti valdantieji, komiteto darbas bus paralyžiuotas“, – piktinosi jis.

S. Šedbaro teigimu, jo apsisprendimą lėmė Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas atitiktų sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

„Tai formalūs reikalavimai, dėl kurių ilgą laiką viešoje erdvėje vyksta diskusija. Kai kuriems komiteto nariams ir kilo klausimas, kodėl per tą laiką, žinant, kad toks klausimas keliamas parlamente, Prezidentūra arba pretendentas jų nevykdo“, – BNS sakė TTK pirmininkas.

„Pažiūrėjome kitų teisėjų atvejus – jie pateikė sveikatos pažymas iki balsavimo Seime. Tą patikrinome“, – pridūrė jis.

Pasak S. Šedbaro, būtų nesuprantama vieną pretendentą išskirti, jam daryti išimtis.

„Žinoma, spręs Seimas, dar iki Seimo balsavimo galima atlikti tą pareigą. Net iškėliau mintį, gal padaryti komiteto posėdyje pertrauką ir pasiūlyti pretendentui (pateikti dokumentus – BNS). Bet taip jau buvo suprasta, jog jokių veiksmų pretendentas daugiau nesiims, nes jam Nacionalinė teismų administracija gerokai prieš mėnesį tokį pasiūlymą buvo pateikusi ir jis nebuvo įvykdytas“, – aiškino komiteto pirmininkas.

„Tokia nemaloni situacija, nemalonus balsavimas ir toks sprendimas“, – sakė jis.

Trečiadienį svarstant klausimą komitete, kaip ir Seimo salėje, daugiausia klausimų kilo dėl E. Šileikio nepateiktų sveikatos pažymos ir informacijos, kad jis užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis per komiteto posėdį savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl jam taikomi kitokie reikalavimai nei ankstesniems kandidatams.

„Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, jei neklystu, negu mano atžvilgiu. Kodėl neprašė, kad Algirdas Taminskas ar Pranas Kuconis pateiktų leidimą dirbti su slapta medžiaga, kuri gali būti bylose. Jeigu prašė, tvarkoj, pasakykit, kad A. Taminsko ir P. Kuconio buvo paprašyta pateikti tą leidimą“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.

„Noriu suprasti, ar čia specialiai man tie kabliukai? Kodėl jie neiškilo skiriant mano kolegas buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į LAT“, – klausė E. Šileikis.

Praėjusią savaitę per jo kandidatūros pristatymą Seime teisininkas tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis trečiadienį taip pat sakė nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

„Iš konstitucinės varpinės matau problemą, kad teisės akte be konkurso įtvirtinta konkreti Vidaus reikalų ministerijos poliklinika, ir nerandu racionalių pagrindų, priežasčių suplakti policijos pareigūnų sveikatos tikrinimą – ten reikia atsispaudimų, prisitraukimų, nes reikia sulaikyti teisės pažeidimą ir atvesdinti, – ir teisėjų sveikatos. Teisėjai nesulaiko, neatvesdina pažeidėjų, jiems nereikia atsispaudimų. Mano manymu, tai yra nekorektiška“, – kalbėjo kandidatas.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, LAT teisėja Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad teisėjams tikrinantis sveikatą toje įstaigoje niekas nereikalauja daryti nei atsispaudimų, nei prisitraukimų.

Pažymų rašyta visų kandidatų į LAT

Visų kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus prašoma pateikti pažymas apie sveikatą ir užpildyti Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyną, kad būtų išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, BNS informavo Nacionalinė teismų administracija.

Diskusijos dėl šių dokumentų pateikimo reikalingumo kilo Seime svarstant buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

„Informuojame, kad per pastaruosius penkerius metus asmenys, kurie į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą buvo paskirti taikant Teismų įstatymo 60 straipsnį (tai yra kuriems, kaip E. Šileikiui, netaikomos atrankos procedūros – BNS), tokius dokumentus Nacionalinei teismų administracijai pateikė iki jų paskyrimo“, – teigiama trečiadienį pateiktame administracijos atsakyme BNS.

Anot jo, visi kandidatai apie tokių dokumentų pateikimo būtinybę informuojami nedelsiant, kai tik Teisėjų taryba priima sprendimą patarti jį skirti LAT teisėju.

Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos kurį laiką nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Nuo to laiko tarp Seimo narių, Prezidentūros atstovų, teisininkų vyksta diskusijos, kokius dokumentus privalo pateikti kandidatas.

Pats E. Šileikis tvirtina, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo. Anot jo, paskirtas teisėju jis galėtų dirbti su įslaptinta informacija ir be specialaus leidimo.

E. Šileikis taip pat sako nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kur tikrinami statutiniai pareigūnai ir jiems keliami specifiniai reikalavimai, o pažymos apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jo poziciją palaiko Prezidentūros atstovai, tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad įstatymai įpareigoja kandidatus į LAT pateikti minėtus dokumentus.

Remdamasis pastarąja pozicija Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas valdančiųjų konservatorių balsais nepritarė E. Šileikio skyrimui LAT teisėju.

Galutinį sprendimą priims Seimas.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.