Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms dėl kovos su priešiška propaganda.

Pagrindiniu paskirto ŠMKK sprendimu baigus svarstymą komitetuose, kitą savaitę ketvirtadienį planuojamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projekto svarstymas plenariniame posėdyje, informavo komiteto vadovė Audronė Pitrėnienė. Jo įsigaliojimas siūlomas nuo spalio 1-osios.

„Komitetas pritarė pataisoms, su nedidelėmis korekcijomis, ir aš tikiuosi, kad visas pataisas tikrai priimsime Seime ir Radijo ir televizijos komisija galės pradėti dirbti normaliai nuo spalio 1 dienos. Pagrindinis dalykas, dėl kurio sutarta, tai retransliavimo sąvoka, kad visi pakliūna, ir internetas taip pat, ir „Viasat“, viskas yra, ir transliuotojai, ir retransliuotojai“, - žurnalistams komiteto sprendimą pristatė A.Pitrėnienė.

Ji pabrėžė, kad atsakomybė už turinį numatyta visiems retransliuotojams, nepriklausomai nuo registracijos vietos. „Susitarta dėl baudų sistemos, kur atsakingi vienodai visi - registruotas Lietuvoj, ne Lietuvoj, internetu transliuoji informaciją ar radijo dažniais, visur atsakomybė vienoda“, - sakė komiteto vadovė.

Tai, jog už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies suverenitetą galėtų būti baudžiami tiek transliuotojai, tiek retransliuotojai, kaip pagrindinę projektu siūlomą naujovę pabrėžia ir pataisas siūlanti Prezidentūra.

Pagal pataisas, bauda transliuotojams ir retransliuotojams galėtų siekti iki 3 proc. metinių pajamų. Naujas siūlomas priemones D.Grybauskaitė argumentuoja tuo, jog „Lietuva šiuo metu gyvena informacinio karo sąlygomis“.

Įstatymo projektu taip pat siūloma drausti vienus metus teikti valstybės paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę santvarką paskelbusiai žiniasklaidai, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) prieš tokius transliuotojus ar retransliuotojus galėtų operatyviau imtis priemonių.

LRTK vadovas Edmundas Vaitekūnas sakė, jog pataisos suteiks komisijai galimybę operatyviau užkardyti draudžiamą informaciją. „Tame įstatymo projekte yra to, ko šiandien mes neturime. Pavyzdžiui, paprasčiausias faktas, dėl draudžiamosios informacijos sklaidos visos procedūros trunka du-tris mėnesius. Faktiškai dabar mes turėsime daug įrankių, kad galėtume operatyviai priimti sprendimus“, - sakė E.Vaitekūnas.

Prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas žurnalistams sakė, kad pataisomis siekiama užtikrinti, jog šalies teritorijoje veiklą vykdantys transliuotojai ir retransliuotojai nevykdytų šaliai priešiškos veiklos.

„Prezidentės teikiamomis pataisomis siekiama, kad Lietuvoje veiklą vykdantys transliuotojai, retransliuotojai, nesvarbu kokiomis priemonėmis jie tą veiklą vykdytų, ar paslaugas teiktų radijo dažniais, ar kabeliais, ar palydovinės televizijos būdu, ar per internetą, jiems visiems būtų taikomos tos taisyklės, ir jie visi patektų po LRTK filtru, kad už draudžiamą informaciją būtų galima taikyti tam tikras poveikio priemones“, - sakė patarėjas.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad rusiškas televizijos programas, per kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba 400 tūkst., Lietuvos gyventojų.

Seimas šiuo metu svarsto antrąjį, patobulintą Prezidentūros pataisų variantą. Pernai Seimas nepritarė šalies vadovės Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.

Valstybės vadovė tuomet siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus. Šią pataisą ji taip pat grindė padažnėjusiomis informacinėmis atakomis ir priešiška propaganda.

Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.