„Valstiečių“ frakcijos atstovas Naglis Puteikis pasiūlė Aplinkos apsaugos įstatymu nustatyti,  kad šiukšles galima būtų deginti kur kas aukštesnėje temperatūroje – 1200 laipsnių, o ne 850 laipsnių pagal Celsijų, kaip numatyta dabar.

Jis teigė Švedijoje susipažinęs su praktika, kad būtent tokioje temperatūroje sudega dioksinai ir furanai.

Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė pasiūlė klausimą svarstyti atskirai, nes dabar įrašant į įstatymą naujus reikalavimus, tektų visą jį derinti su Europos Komisija.

„Europos Sąjungos direktyva, nustatanti reikalavimus, nurodo, kad deginant komunalines atliekas deginimo įrenginiuose turi būti ne mažesnė, kaip 850 laipsnių Celsijaus temperatūra – tai yra nustatyta riba (...) Nuo šitos ribos dioksinai ir furanai pradeda skilti (...) Jeigu dabar įdiegtume šitą temperatūrinį režimą, sustotų visas paketas, nes jį reikėtų notifikuoti Komisijai, nes mes griežtintame“, – sakė J. Grigaravičienė.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas teigė, kad klausimas reikalauja detalesnio nagrinėjimo, išklausant ir kogeneracinių jėgainių statytojus, bet ir mokslininkus. Tam numatoma skirti mėnesį.

„Matyt, reiktų atskirai sėsti, ne tik tuos, kurie stato, pakviesti, bet ir mokslininkus, kurie gali turėti ir kitokią nuomonę, kad būtų alternatyvios dvi nuomonės. O taip statytojai mums gali pateikti labai gražius vaizdus, kad jie negali, kad labai brangu, sustos statybos. Pritariu, kad turėtume pabandyti labai giliai panagrinėti tą galimybę dėl temperatūros kėlimo“, – sakė J. Imbrasas.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ kartu su Suomijos energetikos koncernu „Fortum“ Kauno rajone pastatyta atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė veiklą turėtų pradėti šių metų pirmąjį pusmetį, tuo metu vien „Ignitis grupės“ statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė – šį rudenį.

Antradienį Seimas ketina priimti vadinamąjį „Klaipėdos paketą“.

Griežtinant taršos kontrolę šalyje N. Puteikis komitetui taip pat siūlė reglamentuoti, kad toksiškos medžiagos nepatektų į vandenį ar atmosferą. Pasak jo, taip būtų įstatymu įtvirtinta prieš kelerius metus galiojusi tvarka.

Komitetas nusprendė ir šiam klausimui suteikti daugiau laiko, parengti poįstatyminius  aktus.

„Principas reguliuoti toksiškumą yra gerai, bet taip, kaip yra suformuluota (...) yra ydinga teisiniu požiūriu situacija, nes gautųsi kazusas, kad mes uždraudžiame iš esmės bet kurią pramonę – dėl to, kad faktiškai bet kurioje ūkinėje susidaro tam tikros nuotekos“, – sakė aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, artimiausiu metu bus peržiūrėtas Nuotekų tvarkymo reglamentas ir įtrauktas toksiškumo vertinimas.

„Tai, kad trūksta toksiškumo įvertinimo, pripažįstame. Ir tas išbraukimas tikrai nebuvo tinkamas. (...) Poįstatyminiuose aktuose, šiuo atveju kalbame apie Nuotekų tvarkymo reglamentą, ten bus tikrai sudėti labai konkretūs dydžiai, ir tos lentelės ir įgyvendinimo aprašas visas“, – kalbėjo J. Grigaravičienė. 

Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko siūlymui sukonkretinti galimai dviprasmiškas formuluotes, pavyzdžiui, dėl „kietųjų dalelių“, bei siūlymui, kad įmonės veikla būtų stabdoma tik teismui galutinai ir neskundžiamai patvirtinus pažeidimą.

Seime svarstomomis įstatymų pataisomis siūloma panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.

Didėtų baudos už veiklos vykdymą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo – vietoje 3-8 tūkst. eurų jos siektų 10-30 tūkst. eurų.

Taip pat augtų mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.

Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms kainuotų 1,3 tūkst. eurų už toną (dabar iki 406 eurų), dioksinais ir furanais – 0,5 mln. eurų. Už teršimą kietosiomis dalelėmis mokestis siektų iki 450 eurų už toną (dabar iki 191 euro), asbesto turinčiomis kietosiomis dalelėmis – 1,3 tūkst. eurų (406 eurai).

Vandens teršimas taip pat brangų kelis kartus: tarša bendruoju azotu siektų 600 eurų už toną (dabar 201 euras), bendruoju fosforu – 3,5 tūkst. eurų (1007 eurai).

Seimas įstatymų pataisas neeilinėje sesijoje svarsto po taršos incidentų Alytuje, Klaipėdoje ir kitur.