„Mano vertinimas yra rezervuotai pozityvus, nes tai pirmas žingsnis, išjudinantis diskusiją. Kad diskusijų bus daug, faktas“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė NSGK vadovas.

Pasak L. Kasčiūno, kils klausimas ir dėl pusmečio tarnybos trukmės – ar tiek laiko pakanka paruošti kariui, taip pat dėl tokios reformos efekto, nes pakeitimai kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių skaičių per metus padidintu maždaug tūkstančiu.

„Dėl šešių mėnesių, tikrai atsiras ekspertų ir karių profesionalų, kurie paklaus, ar to pakanka kario rengimui, bet galbūt  yra privalumas, kad didės karinis rezervas. Lygiai taip papildomų takelių atsiradimas, aš visą laiką klausiu, koks yra efektas? Šiandien mes turime kasmet 3,8 tūkst. šauktinių, apie 4 tūkst., po šitos reformos bus 5 tūkst. – papildomas tūkstantis, ar tai tas efektas, kurio mums reikia valstybės gynimui?“ – svarstė L. Kasčiūnas.

Šiandien mes turime kasmet 3,8 tūkst. šauktinių, apie 4 tūkst., po šitos reformos bus 5 tūkst. – papildomas tūkstantis, ar tai tas efektas, kurio mums reikia valstybės gynimui?

Komiteto vadovas teigė, kad į diskusijų lauką grįš ir iniciatyva dėl visuotinio šaukimo, kad tarnybą atliktų visi jaunuoliai po mokyklos.

„Aš galiu pažadėti, kad bus diskusija, ar nereikėtų įvesti privalomo šaukimo iškart po mokyklos, kad nebebūtų loterijos principo, nebūtų išimčių ir gal netgi, kad žmogus, kuris neatitinka medicininio kriterijaus, galėtų rasti save kitoj vietoj, pavyzdžiui, logistikoj, ką daro kitos visuotinės gynybos principu gyvenančios visuomenės: Izraelis, Suomija“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Visgi jis pabrėžė, kad tokia tvarka galėtų įsigalioti tik tinkamai pasiruošus, turint infrastruktūrą, pakankamai instruktorių ir t. t.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuva“ vadovas Saulius Skvernelis kėlė tuos pačius klausimus – ar šešių mėnesių pakanka kariui parengti, ar verta įgyvendinti reformą dėl papildomo tūkstančio šauktinių per metus.

„Nieko naujo nėra, aš galiu pakartoti, kad pakankamai skeptiškai žiūriu į tai, kad trumpinamas tarnybos laikotarpis, labai skeptiškai žiūriu į skaičius, kokį pokytį daro. Apie tūkstančiu žmonių tik didėja – tai ne tas skaičius žmonių, kuris galėtų parengti rezervą“, – žurnalistams Seime po NSGK posėdžio sakė šio komiteto narys.

Pasak jo, kitas klausimas, pradėjus diskusiją dėl visuotinio šaukimo, kyla dėl visuotinumo: ar nebus išimčių ir galimybių tarnybos išvengti.

„Vienas pagrindinių dalykų visuotinio šaukimo, ar jis tikrai bus visuotinis, pažiūrėkime, kiek šiandien garsių žmonių, politikų vaikų tarnauja, o kurie sėkmingai studijuoja užsieniuose. Ar nebus taip, kad visuotiniam šaukime bus ta, kaip sakoma, antroji Lietuva, o elitas bus prestižiniuose universitetuose“, – sakė S. Skvernelis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė šaukimo į kariuomenę pertvarką, pagal kurią dabar numatyta devynių mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio.

Planuojama, kad devynių mėnesių trukmės tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 proc. prievolininkų, o pusmečio trukmės tarnybą – nuo 35 iki 50 proc. prievolininkų.

Pakeitimuose taip pat numatyta, kad tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis. Pagal projektą, šaukiamojo amžiaus riba būtų paankstinta ir siektų 18–21 metus.

KAM anksčiau skelbė besitikinti, kad po pertvarkos 2030 metais aktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas padidės iki maždaug 47 tūkstančių.

Ministerija taip pat anksčiau teigė, kad pokyčiai leis kas metus pašaukti 5 tūkst. karo prievolininkų vietoje dabartinių 3,8 tūkstančio.