Už jo atsistatydinimą balsavo tik komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kiti trys komiteto nariai – socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstiečiai“ Stasys Tumėnas ir Robertas Šarknickas – susilaikė.

Galutinį sprendimą dėl E. Vaitekūno pareiškimo priims Seimas. Balsavimas dėl LRTK komisijos pirmininko atleidimo įtrauktas į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Palaikyti pirmininko į Kultūros komiteto posėdį buvo atvykusi didžioji dalis LRTK narių.

„Mes pasitikime pirmininku, kaip ir pavaduotoju, dėl to visi ir atėjome“, – sakė komisijos narys Vidas Mačiulis.

Pažintį su Z. Sarakiene deklaravo

Atsistatydinimo pareiškimą E. Vaitekūnas pateikė praėjusią savaitę motyvuodamas silpnu anglų kalbos mokėjimu. Tačiau trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį jis pripažino, kad tokį jo žingsnį lėmė pavasarį Seimo patvirtintos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvados.

Jose, be kita ko, remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta medžiaga, konstatuota, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė įgyti įtaką Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Išvadose nurodyta, kad LRTK vadovu paskyrus E. Vaitekūną koncerno atstovai, palaikydami neformalius ryšius ir gaudami iš jo vidinę informaciją siekė, kad koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės įgytų konkurencinį pranašumą ir įtaką.

Labai apgailestauju tik dėl vieno – kad mano atsistatydinimu bus labai patenkinti Rusijos TV programų vadovai, gal net Rusijos prezidentas, kuris 2015 metais savo sprendimu uždraudė man įvažiuoti į Rusijos Federaciją.

VSD parlamentarams teiktoje medžiagoje nurodė, kad E. Vaitekūnas įdarbino LRTK administracijoje televizijos LNK generalinei direktorei bei tuometinei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentei Zitai Sarakienei artimus asmenis, patarė skųsti komisijos LNK skirtą baudą teismui, prašė parodyti dukrą per televiziją, reklamuoti jo draugų koncertus.

Trečiadienį E. Vaitekūnas Kultūros komiteto nariams teigė, kad su Z. Sarakiene bendravęs kaip su asociacijos prezidente ir sena bičiule. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad visa LRTK veikla yra vieša.

„Komisijoje nėra jokios neskelbtinos informacijos, nėra dokumentų su žyma „konfidencialiai“, „riboto naudojimo“ ir pan.“, – pabrėžė Radijo ir televizijos komisijos vadovas.

„Z. Sarakienę pažįstu labai seniai, daugiau kaip 20 metų. Šią pažintį esu deklaravęs savo privačių interesų deklaracijoje. Susitikę prie kavos puodelio kaip seni pažįstami, seni draugai, suprantama, pakalbame ir apie politiką, ir apie gyvenimą, ir apie darbus. Argi tai nusikaltimas?“ – retoriškai klausė E. Vaitekūnas.

Jis stebėjosi, kad nebuvo pakviestas į NSGK posėdį, kai svarstytas jo klausimas.

E. Vaitekūnas sakė atsistatydinimo pareiškimą parašęs, kai praėjusią savaitę jo pavaduotojas Mantas Martišius informavo komisijos narius apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako išsakytą nuomonę, jog jeigu E. Vaitekūnas neatsistatydins, komisija bus reorganizuota.

„Noriu pasakyti: komisija dirba gerai, nereikia jos reorganizuoti ar pertvarkyti. Jeigu tai susiję su mano asmeniu, aš atsistatydinu“, – trečiadienį kalbėjo LRTK vadovas.

„Labai apgailestauju tik dėl vieno – kad mano atsistatydinimu bus labai patenkinti Rusijos TV programų vadovai, gal net Rusijos prezidentas, kuris 2015 metais savo sprendimu uždraudė man įvažiuoti į Rusijos Federaciją“, – pridūrė jis.

E. Vaitekūno vadovaujama LRTK yra priėmusi ne vieną sprendimą laikinai stabdyti rusiškų televizijų retransliavimą Lietuvoje dėl karo ir neapykantos kurstymo.

Siūlė reputaciją ginti teisme

LRTK narys Vincentas Vobolevičius savo ruožtu tvirtino, kad paskelbta NSGK medžiaga yra labai ribota, pagal ją negalima padaryti kokių nors išvadų.

„Pirma, su LNK neturėjome jokių reikalų, antra, pirmininko veikla visą laiką atrodė korektiška, trečia, tai, kas yra įvardyta NSGK ataskaitoje, neduoda mums pakankamai informacijos priimti vieną ar kitą sprendimą“, – teigė V. Vobolevičius.

Kitas LRTK narys Dainius Radzevičius tvirtino, kad komisijoje demokratijos ir skaidrumo buvo labai daug, visi komisijos posėdžiai yra vieši.

Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis tvirtino neraginęs E. Vaitekūno trauktis iš pareigų, o tik išsakęs asmeninę nuomonę, kad po NSGK išvadų jam bus sunku dirbti.

„Man atrodo, kad jūsų sprendimas yra teisingas ir naudingas komisijai. Ne dėl to, kad buvote buvo blogas pirmininkas, (...) bet jis pasitarnaus nuimti įtampas ir abejones“, – teigė Kultūros komiteto pirmininkas.

Trečiadienį per komiteto posėdį jis siūlė E. Vaitekūnui savo reputaciją ginti teisme.

R. Karbauskis pabrėžė, kad net jeigu Seimas nubalsuos patenkinti LRTK pirmininko atsistatydinimo pareiškimą, tai nereikš nepasitikėjimo juo.

Jis taip pat tvirtino nieko negirdėjęs apie galimybę reorganizuoti LRTK.

„Sprendimą dėl galimo komisijos reorganizavimo turėtų priimti Kultūros komitetas. Aš apie tai nesu nieko girdėjęs“, – sakė R. Karbauskis.

Kultūros komiteto narys „valstietis“ Stasys Tumėnas tvirtino nematąs kokių nors E. Vaitekūno nusižengimų.

„Edmundas Vaitekūnas visada paliko įspūdį žmogaus, kuris visada rasdavo konsensusą tarp įvairių grupių, korektiškai spręsdavo problemas. Aš asmeniškai nematau čia kokių nors nusižengimų“, – sakė jis.

Kitas „valstietis“ Robertas Šarknickas teigė, kad balsuodamas už E. Vaitekūno atleidimą jis nusižengtų savo filosofijai.

„Man atsirado daug abejonių dėl procedūros, kad nekviestas (į NSGK –BNS) ir taip toliau. Aš būčiau neteisingas jūsų žmogiškuoju atžvilgiu kelti ranką ir pritarti jūsų atsistatydinimui, nes pats meluočiau savo įsitikinimams, kai pats kalbu apie skaidrumą, žmogiškumą. Tai neleidžia mano filosofija“, – sakė jis ir balsuodamas susilaikė.

LRTK pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu skiria ir atleidžia Seimas.