Pasak Seimo narių, šis sprendimas, keliantis rimtų abejonių dėl jo teisėtumo ir turintis esminę įtaką Lietuvos aukštojo mokslo sistemai, buvo priimtas nacionalinio susitarimo dėl švietimo rengimo proceso metu, nederinant jo nei su ekspertais, nei su politinėmis partijomis.

Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vytautas Juozapaitis, Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis ir Aušrinė Armonaitė prašo ministro atsakyti, kodėl buvo pažeistas įstatymo reikalavimas, pakeičiant minimalius kriterijus likus mažiau negu 2 metams iki atitinkamų metų rugsėjo 1 d., ar buvo atliktas šio sprendimo poveikio vertinimas, ar buvo analizuojama ir vertinama, kokį poveikį studijų ir mokslo kokybei turės galimas didesnis silpniau pasiruošusių studijoms asmenų skaičius universitetuose bei kodėl nėra pristatytas toks poveikio vertinimas?

„Ar dar labiau išaugęs silpniau pasirengusių studijoms universitetų ir kolegijų studentų skaičius nenulems didesnės aukštojo mokslo teikiamos kvalifikacijos devalvacijos? Ar nemanote, kad, užuot didinus aukštojo mokslo prieinamumą, nebūtinai pakankamai pasiruošusiems studijoms asmenims, vertingiau būtų skirti didesnę sumą vienai studijų vietai, kad būtų užtikrinta aukštesnė aukštojo mokslo kokybė ir parengiami geresni specialistai? Ar įvertinote, kiek tokių pokyčių kaštus valstybės biudžetui ir jų poveikį studijų prieinamumui ? Ar buvo vertinami alternatyvūs sprendimo būdai?“, – klausia Seimo nariai.

Seimo nariai taip pat klausia, ar šis sprendimas nėra susijęs su tuo, kad prieš tapdamas švietimo, mokslo ir sporto ministru, A.Monkevičius kelerius metus vadovavo Mykolo Romerio universitetui: „Koks šio universiteto praeinamojo balo vidurkis į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas 2019 m. stojimuose ir koks buvo į vieną studijų vietą aplikuojančių studentų vidurkis? Ar esate kalbėjęs su šio universiteto vadovybe apie stojimo minimalius rodiklius ir kitas stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas? Ar esate kalbėjęs apie stojimo minimalius rodiklius ir kitas stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas su kitų universitetinių aukštųjų mokyklų vadovais arba jų atstovais?“

MRU: stojimo balai į universitetą nėra patys mažiausi

Savo ruožtu MRU Išorinės komunikacijos vadovas Vaidotas Norkus, reaguodamas į skirtingų frakcijų Seimo narių kreipimąsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą A. Monkevičių dėl Mykolo Romerio universiteto stojimo balo, atkreipia dėmesį, kad informacija apie stojimo balo vidurkius į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas į visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, taip pat ir Mykolo Romerio universitetą yra viešai prieinama LAMA BPO puslapyje, o į MRU stojimo balai nėra patys mažiausi.

„Pagal LAMA BPO pateiktą informaciją, 2019 metais į visus universitetus stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas stojimo balo vidurkis buvo 7,86, o į Mykolo Romerio universitetą – 7,48. Žemesnis vidutinis stojimo balas į valstybės finansuojamas vietas buvo Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Klaipėdos universitete. Tuo metu 2019 metais į valstybės nefinansuojamas vietas visų universitetų stojimo vidutinis balas buvo 6,68, o Mykolo Romerio universiteto – 5,92. Žemesnis balas (5,89) buvo Vilniaus Gedimino technikos universitete“, – Eltai atsiųstame pranešime pažymi V. Norkus.