Tačiau nepanašu, kad dabartinė Prezidentūra būtų nusiteikusi nutraukti Dalios Grybauskaitės vadovavimo metu susiformavusią tradiciją. Kita vertus, ne itin palankiai į konservatorių keliamus siūlymus dėl atstovavimo EVT žiūri ir Seimo frakcijų atstovai. Tiek valdančiajai daugumai, tiek opozicinėms partijoms priklausantys politikai teigia, kad tai, kaip jie tai daro, kelia ir nereikalingas aitras, ir demonstruoja politinį nebrandumą.

„Galima šį klausimą svarstyti, tačiau, kai jis tampa politikų rinkimų programos arba politinės kasdienybės dalimi – tai tikrai nepadeda pačiai valstybei. Mano nuomone, valstybės vadovai gali patys susitarti ir čia nereikia jokių partinių diskusijų“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Politikas kritiškai įvertino ir konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio dažnai keliamą klausimą dėl tolesnio prezidento dalyvavimo EVT.

„Matas Maldeikis gali turėti savo nuomonę – viskas gerai. Tačiau, mano nuomone, vieno Seimo nario rinkimų užsibrėžtas kadencijos uždavinys (dėl atstovavimo EVT – ELTA) neturi tapti nei valdančiosios daugumos, nei visos valstybės politine darbotvarke“, – pažymėjo E. Gentvilas.

M. Maldeikis pastaruoju metu viešai svarstė, ar nebūtų geriau, jei Lietuvai EVT galėtų atstovauti premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jo, šį klausimą aktualų padarė Europos Sąjungoje šiuo metu vykstančios dažnos diskusijos dėl vakcinų tiekimo.

Tačiau E. Gentvilo manymu, Seimo narių reiškiami klausimai tik kelia tuščias įtampas bei kenkia Lietuvos prestižui.

„Aš manau, kad nereikia partinių aistrų, kurios tikrai nepadeda Lietuvos prestižui. Turi būti apsispręsta valstybės vadovų lygiu ir, tikiuosi, kad toks susitarimas bus pasiektas“, – teigė liberalas, kartu pažymėdamas, kad nereikėtų dalyvavimo EVT išimtinai priskirti Vyriausybės prerogatyvai.

„Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad prezidentas taip pat yra vykdomosios valdžios dalis. Todėl traktavimas, kad čia yra išskirtinė ministrės pirmininkės prerogatyva nėra visai tikslu. Prezidentas nėra tik užsienio politikos dalis, jis yra ir vykdomosios valdžios dalis“, – teigė E. Gentvilas.

„Valstietė“: tai konservatorių galios žaidimai

Savo ruožtu „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad šį klausimą mato kaip konservatorių ambiciją spausti prezidentą. Politikė stebėjosi, kodėl konservatorių atstovai pokyčių atstovaujant EVT reikalauja būtent dabar. Pasak jos, prezidentaujant D. Grybauskaitei Tėvynės sąjunga šiuo klausimu jokių iniciatyvų nerodė.

Būtent D. Grybauskaitės prezidentavimo metu su ekonomine krize kovojusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė klausimo dėl šalies vadovo dalyvavimo EVT nekėlė. Klausimas iš esmės nebuvo tapęs debatų objektu ir Algirdo Butkevičiaus bei Sauliaus Skvernelio vadovautų Vyriausybių laikotarpiu.

Todėl, A. Norkienės teigimu, konservatoriai turėtų būti nuoseklesni ir dėl EVT atstovavimo.

„Turėtų būti vienodos žaidimo taisyklės, nepaisant, kas yra valdantieji ir prezidentas. Apskritai konservatoriai nori pasidaryti išskirtines sąlygas. Nuo kadencijos pradžios mes su tuo labai dažnai susiduriame“, – teigė ji.

„Mano asmenine nuomone, tai yra tiesiog konservatorių galios žaidimai, jie greičiausiai nori silpninti prezidento įtaką“, – pažymėjo ji.

Pasak „valstietės“, kompromisas dėl atstovavimo EVT įmanomas tik tuo atveju, jei šalies vadovai patys dėl to susitartų.

„Aš manau, kad tai galima padaryti, tačiau to norėti turi abi pusės“, – apibendrino A. Norkienė.

Tuo tarpu socialdemokratas Algirdas Sysas teigė manąs, kad dar prie D. Grybauskaitės susiformavusi tradicija turi keistis.

„Aš laikausi tos nuostatos, kad ekonominiams dalykams turi atstovauti ministras pirmininkas. Jis valdo informaciją, jis valdo resursus, žmones ir t.t. O užsienio politikai, globaliems klausimams – gali atstovauti prezidentas. Aš manau, kad Grybauskaitės laikais buvo padarytas ne pats geriausias precedentas dėl šventos ramybės. Bet ta šventa ramybė turi ne tik pliusų, bet ir minusų“, – aiškino socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas.

Kita vertus, pažymėjo jis, tai, kaip parlamente yra keliamas šis klausimas, ne tik programuoja konfliktą, tačiau ir rodo politikos nebrandumą.

„Svarstant, kad klausimą turi išaiškinti Konstitucinis Teismas, manau, kad taip norima į vietą pastatyti prezidentą ir Prezidentūrą. Tai parodytų mūsų politikos nebrandumą. Reikia tiesiog susėsti ir susitarti, o ne teisniais keliais siekti sutarimo. Nuo to bus tik dar blogiau ir konfrontacija tik padidėtų“, – sakė politikas.

„Kiekvienas nori būti reikšmingas – tai žmogiškas dalykas. Tačiau tik sugebėjimas suvokti, kad valstybės reikalai yra svarbiau už asmeninius duotų reikiamą rezultatą“, – apibendrino politikas.

Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Prezidentūra nemato reikalo keisti atstovavimo EVT tradicijos

Prezidentūra tvirtina, kad nėra svarių priežasčių, kodėl reikėtų keisti esamą Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką. G. Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, prezidentui vykdyti šalies atstovavimo EVT funkcijas užtikrina Konstitucija, o pastaruoju metu vis garsiau keliamas atstovavimo EVT klausimas yra dirbtinis, atsiradęs į valdžią atėjus konservatoriams.  

Būtent iš konservatorių stovyklos garsiausiai kalbama, kad būtų geriau, jei Lietuvai EVT galėtų atstovauti premjerė Ingrida Šimonytė.

Kodėl sakau, kad dirbtinai – todėl, kad ši diskusija pradėjo rutuliotis viešojoje erdvėje, kai atėjo dabartinė Seimo dauguma į valdžią.

„Kodėl sakau, kad dirbtinai – todėl, kad ši diskusija pradėjo rutuliotis viešojoje erdvėje, kai atėjo dabartinė Seimo dauguma į valdžią. Kol buvo buvusi Seimo dauguma – tai tuometinė opozicija nesiekė nei pono Skvernelio, nei prieš jį buvusių premjerų vykimo į Briuselį. Tik dabar pradėjo kelti klausimą. Yra politikavimo tame“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėja, pažymėdama, kad kai kurie Seimo nariai, keldami atstovavimo EVT klausimą, tiesiog vaikosi matomumo viešojoje erdvėje.

A. Skaisgirytės teigimu, G. Nausėdai tęsti dar prie Dalios Grybauskaitės susiformavusią tradiciją – būtent prezidentui vykti į EVT – užtikrina Konstitucija.

„Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją prezidentas yra valstybės vadovas. Ir būtent Respublikos prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei“, – pažymėjo ji.

„Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai yra būdingas dualistinis vykdomosios valdžios modelis. Vykdomąją valdžią Lietuvoje vykdo prezidentas bei Vyriausybė. Tad visiškai aišku, kad iš konstitucinių galių išplaukia tai, kad prezidentas yra ir užsienio politikos formuotojas, ir vidaus politikos dalyvis. Prezidentas nėra pareigūnas, kuris atstovautų tik užsienio politikai“, – sakė A. Skaisgirytė, reaguodama į argumentus, kad premjero dalyvavimas EVT būtų konstruktyvesnis, nes būtent Vyriausybės prerogatyvų lauke yra įrankiai spręsti su šalies vidaus politika susijusias problemas, kurios dažnai aptarinėjamos EVT.

A. Skaisgirytės teigimu, prezidentas, kiekvieną kartą vykdamas į EVT, savo pozicijas suderina – tam, pažymi ji, sukurtas aiškus pozicijų atstovavimo modelis, tad nėra ir pagrindo keisti nusistovėjusią tvarką.

„Nėra problemos, kad nepasidalintų informacija arba kad pozicijos išsiskirtų. Kol kas visa tai veikia ir, manome, kad tas veikia gerai ir kad galėtų toliau veikti“, – apibendrino patarėja.