Trečiadienį, paskutiniame Seimo pavasario sesijos posėdyje, buvo planuotas šio įstatymo projekto priėmimas, tačiau Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus paprašė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Tokiam frakcijos vardu pateiktam siūlymui parlamentarai pritarė. Už tai balsavo 69 Seimo nariai, 29 buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė.

Šių metų birželio 22 d. Seimas po svarstymo pritarė Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui. Po svarstymo projektą palaikė 100 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 21 parlamentaras. Jo priėmimo stadija, Seimo valia, nukelta į rudenį.

Įstatyme numatyta reglamentuoti Seimo narių darbo sąlygas, aprūpinimą būstu, darbo ir poilsio laiką, su parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, kūrybinę veiklą ir netgi kratos atlikimo tvarką.

Įstatymo projekte apie Seimo narių atostogas nekalbama. Straipsnyje, reglamentuojančiame Seimo narių darbo ir poilsio laiką, nurodoma, kad „Seimo nario veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visą kadencijos laiką. Seimo narių darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo nariai laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių nariai jie yra, posėdžių planuoja savarankiškai“.

Projektas numato, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti naujos įstatymo nuostatos dėl Seimo nario aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, reikalingomis jo parlamentinei veiklai vykdyti, kuriose kalbama apie gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją.

Teisę gauti tokią kompensaciją turėtų Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro.

Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą.

Įstatymo projekte reglamentuojamas parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimas. Jame numatyta, kad užsiimti veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, draudžiama, bet dėl epizodinės veiklos yra išimčių.

Įstatymo projektas numato, kad Seimo narys turi teisę gauti pajamų iš jam nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tai negali peraugti į sistemingą darbą ar verslą, taip pat turi būti vengiama viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Seimo nariams, kaip numato projektas, nedraudžiama būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastaisiais ar garbės nariais.

Projektas numato, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, Seimo nario asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj pat po jos.

Siūloma numatyti, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų, visuomet turi būti daromas vaizdo įrašas.

Siūloma, kad Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.