„Vieną kartą nudegę... Dabar jau žinote, eini ir pro kopūstų lauką ir pūti... Man atrodo, kad tikrai čia jokios skubos nereikia. Padarysime netempdami laiko, bet normaliai svarstydami pakankamai greitai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė jis.
Pernai gruodį valdantieji skubos tvarka siekė palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą iš pareigų nesibaigus kadencijai. Siekdama sustabdyti skubos tvarką opozicija pirmą kartą panaudojo filibusterio taktiką – registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Pasak opozicijos atstovų, valdantieji, siekdami sumažinti LRT tarybos narių balsų skaičių, reikalingų atleisti generalinį direktorių iš pareigų, turėjo tikslą pašalinti dabartinę nacionalinio transliuotojo vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.
Nepavykus šiai taktikai, Seimo valdyba sudarė darbo grupę parengti LRT pataisas, susijusias su nacionalinio transliuotojo valdysenos peržiūra. Jai vadovavo J. Olekas.
Šūsnis pokyčių
Anot jo, iš viso sulaukta 160 įvairių siūlymų, išklausyta keturiolika institucijų, ekspertų nuomonių, daugelis siūlymų priimta bendru sutarimu.
„Diskusijos iš tikrųjų buvo labai atviros, pasiūlymų, kurie priimti, įtraukti į parengtą projektą buvo iš įvairių organizacijų, įskaitant ir opozicijos teiktus kai kuriuos siūlymus“, – teigė jis.
LRT įstatymo pakeitimo projektą Seimo teisės aktų bazėje ketinama registruoti trečiadienį.
„Ruošiamės jį išversti ir pateikti Venecijos komisijai, kad jie galėtų įvertinti mūsų pataisas, kitiems ekspertams, kas norės, galės atsiliepti pavasario sesijoje“, – sakė J. Olekas.
Venecijos komisijos delegacija Lietuvoje lankėsi sausį, tuomet ji aiškinosi galimą grėsmę žiniasklaidos laisvei, valdantiesiems siekus palengvinti LRT vadovo atleidimo iš pareigų tvarką.
Darbo grupės parengtame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Darbo grupė taip pat nutarė nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, to dabar nėra. Pagal projektą, tarybos nariais galėtų būti skiriami asmenys, turintys penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.
Nuspręsta, kad reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Sutarta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau palikta ta pati – dviejų trečdalių – balsų kartelė, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas. Šias pareigas jis negalėtų eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Numatyta, kad dalis pakeitimų įsigaliotų nuo 2027 arba 2028 metų.
Taip pat darbo grupė nutarė pasiūlyti Kultūros ministerijai parengti LRT įstatymo pataisas, nustatant naują nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį. Norima, kad LRT su Vyriausybės įgaliota institucija sudarytų viešųjų paslaugų sutartis, kuriose būtų nustatytos užduotys ir tikslai, už kurias valstybė mokėtų nacionaliniam transliuotojui.
Pasak J. Oleko, Vyriausybės prašoma naują finansavimo modelį parengti iki rugsėjo 1 dienos.
Savo veiklą darbo grupė baigė nepilnos sudėties. Iš pradžių dirbti joje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į darbo grupę neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos. Vėliau, pasipiktinę tuo, kad neįsiklausoma į jų argumentus, pasitraukė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas, o praėjusią savaitę – ir du opoziciniai konservatoriai.
Diskusijos iš tikrųjų buvo labai atviros, pasiūlymų, kurie priimti, įtraukti į parengtą projektą buvo iš įvairių organizacijų, įskaitant ir opozicijos teiktus kai kuriuos siūlymus.
Alternatyvų projektą siūlys opozicija, žurnalistai
Opozicija jau registravo savo rengtas LRT pataisas. Jose taip pat siūloma įkurti valdybą, perpus sumažinti prezidento ir Seimo deleguojamų LRT tarybos narių skaičių, nustatyti reikalavimus kandidatams į tarybos narius.
Savo LRT įstatymo projektą žada ir Žurnalistų profesionalų asociacija.
„Mes esame subūrę darbo grupę, kaip ir sakėme, ir mokslininkai iš skirtingų universitetų ruošia projektą, galvodami, kokia geriausia LRT valdysena galėtų būti“, – BNS sakė asociacijos vadovė Birutė Davidonytė.
Anot jos, asociacijos nariai šiame procese dalyvauja minimaliai. Kada galėtų būti parengtas jų projektas, B. Davidonytė teigė nežinanti, tikisi, kad per Seimo pavasario sesiją.
„Mes nesiderinsime prie šios darbo grupės (Seimo darbo grupės – BNS) terminų, nes manome, kad kokybiški sprendimai gimsta ne per mėnesį. Todėl jei teiksime projektą, bandysime jį teikti atskirai, pasitelkdami visuomenės pagalbą, ne šios darbo grupės rėmuose“, – tvirtino ji.
Kadangi Žurnalistų profesionalų asociacija neturi galimybės pati registruoti ir teikti Seimui savo pasiūlymų, tam ketinama surinkti būtinus 50 tūkst. piliečių parašų.
„Jei viskas pavyks ir teiksime projektą, tai kaip ir sakiau, su visuomenės pagalba, tai yra renkant parašus, nes neketiname susisieti su jokiais Seimo nariais“, – sakė B. Davidonytė.
LRT valdyseną nutarta peržiūrėti, kai pernai gruodį valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, kuriomis siekta palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų pareiškus jam nepasitikėjimą.
Naujausi komentarai