„Klausimas, kodėl kontroliuojančios institucijos nesureagavo, nes sumos tikrai kosminės, tikrai labai daug klausimų kyla dėl šios situacijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Lieka klausimų, kodėl kontroliuojančios institucijos nepastebėjo tokių sumų vaikščiojimo“, – pridūrė ji.

Pasak jos, po šios istorijos parlamente, tikėtina, atsiras ne viena iniciatyva, siekianti griežtinti lošimų sektorių.

„Aš pati jokios iniciatyvos šiuo metu nesu parengusi, bet žinau, kad domisi ne vienas kolega tokia galimybe, tai manyčiau, į pavasario sesiją kai ateisime, tikriausiai tas klausimas bus įvairiais kampais nagrinėjamas Seime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo nariai: vieni kalba apie lošimų reklamos visišką uždraudimą, kiti abejoja, ar tai duos naudos

Kai kurie BNS kalbinti Seimo nariai sako neatmetantys galimybės Lietuvoje visiškai uždrausti lošimų reklamą. Tačiau kartu jie įžvelgia ir neigiamų to pasekmių – sumažėtų žiniasklaidos pajamos, strigtų sporto klubų, sportininkų, varžybų finansavimas.

Klausimas, kodėl kontroliuojančios institucijos nesureagavo, nes sumos tikrai kosminės, tikrai labai daug klausimų kyla dėl šios situacijos.

Kiti abejoja, ar dar daugiau skubotų griežtinimų duos naudos ir siūlo neinicijuoti draudimų, kol nepaaiškės visos Š. Stepukonio lošimų istorijos aplinkybės. 

Socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS sakė manąs, kad visiškai uždrausti lošimų reklamą „būtų prasminga“.

Konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad „nuolat kyla klausimų dėl per didelės lošimų bendrovių reklamos“.

„Į tai irgi reikia reaguoti, nes ji įkyriausiu būdu lenda internetiniuose portaluose, televizijos transliacijose“, – BNS tvirtino parlamentaras.

J. Razma sutinka, kad dabar reklama „nėra kažkokia labai skatinanti lošti“, suprantama labiau kaip informacija, bet ji vis tiek veikia.

„Tai dalykas vertas nagrinėjimo. Reklama jau kaip ir uždrausta, įmonės gali naudoti tik savo pavadinimą, svetainės adreso nuorodą. Bet labai įkyriai peršami pavadinimai vis tiek daro poveikį – primena apie save“, – BNS kalbėjo J. Razma.  

Jis sutinka, kad visiškai uždraudus lošimų reklamą nukentėtų žiniasklaida, iš tokios reklamos gaunanti pajamų.

„Jos nukentės, aišku. O ką daryti? Negalime vardan žiniasklaidos interesų visiškas neigiamybes leisti. Nesakau, kad reikia visiškai uždrausti, bet pasiekti, kad jos būtų šiek tiek mažiau ir kad ji būtų dar kuklesnio pavidalo, kažką reikia galvoti“, – svarstė Seimo narys.

J. Sabatauskas sako, kad reklamos draudimas „skaudžiai paliestų sportą“.

„Stos komandos, nebegaus finansavimo. Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ klubo pavadinime net yra lošimo bendrovės pavadinimas. Gaunasi, sporto klubų, šakų gali būti smarkiai sumažėjęs finansavimas. Jeigu užsiminsime apie draudimą, pamatysime, kaip žiniasklaida elgtųsi. Lazda turi du galus“, – tvirtino J. Sabatauskas.

J. Razmos teigimu, itin daug klausimų kelia nuotoliniai lošimai – jie auga, todėl jų analizė taip pat reikalinga prieš priimant sprendimus dėl dar griežtesnės priežiūros.

J. Razma, be kita ko, siūlo situaciją lošimų rinkoje nagrinėti analizuojant bendrovių savikontrolę.

„Viešoje erdvėje lošimo organizatoriai aiškina, kad viskas buvo tvarkoje: viskas patikrinta, pinigai pagrįsti. Bet kyla abejonių, ar tikrai rimtai tikrinama. Negaliu pasakyti, kad iš tokios analizės gims griežtinančios įstatymo pataisos, bet ir neatmesčiau tokios galimybės“, – teigė parlamentaras.

J. Razma įsitikinęs, kas vienas sugriežtinimų gali būti didesnės baudos už pažeidimus: „Tokios baudos, kurios veiktų gąsdinančiai“.

Jis taip pat mano, kad baudos galėtų būti ne fiksuotos, o siejamos su lošėjų įneštomis sumomis, kurios nebuvo deramai patikrintos.

Tuo metu „darbietis“ Andrius Mazuronis sako, kad inicijuoti lošimų rinkos priežiūros griežtinimą dar per anksti – anot jo, reikia daugiau informacijos apie atvejį ir pirmiausia aiškintis, kaip iš įmonių buvo galima „išimti tiek milijonų“. 

„Su griežtinimu tų lošimų neskubėčiau, kol visų aplinkybių tiesiog neišsiaiškiname, nes galime prigrybauti – prigriežtinti, o paaiškės, kad bėda ne ten buvo, sujauksime tą rinką. Prisiimsime griežtinti lošimus, o paaiškės, kad pinigai buvo pavogti. Tai problema ne lošimuose“, – teigė parlamentaras. 

„Abejoju, ar pralošė. Pavogė ir pasakė, kad pralošė. Gal manė, kad pasėdės dvejus metus už praloštus ne savus pinigus“, – svarstė A. Mazuronis.

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas pasigenda lošimų rinkos prižiūrėtojų pozicijos ir paaiškinimų. 

„Reikia paklausti, ką Lošimų priežiūros tarnyba – ten yra lošimų rinkos profesionalų – šiuo klausimu galvoja ir kas nesuveikė šioje situacijoje – kodėl neužsidegė sistemoje esančios raudonos lempos, nes kada niekam nekyla klausimų dėl pinigų kilmės, kai tai sudaro vieno kazino ketvirtadalį apyvarta. Situacija atrodo groteskiškai“, – teigė jis.  

V. Mitalas įsitikinęs, kad „būtų prasminga“ Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptarti situaciją lošimų rinkoje.  

Finansų ministerija spręs įvertinusi situaciją, „BalCap“ ruošia ieškinius prieš institucijas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį sakė mananti, jog lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimų galimai grobstant „BaltCap“ fondo įmonių lėšas. Pasak jos, tai rodo preliminarūs duomenys, surinkti Finansų ministerijai atliekant sisteminį situacijos vertinimą.

Ministrės teigimu, atlikus įvertinimą, bus galima spręsti dėl poreikio keisti lošimų reguliavimą ar jų priežiūrą.

„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius praėjusią savaitę sakė, kad dėl su Š. Stepukoniu susijusio atvejo įmonė buvo sulaukusi užklausų iš vienos Lietuvos finansų įstaigos, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir informaciją perdavė. Nei T. Palevičius, nei institucijos neatskleidžia, kada šios užklausos buvo siųstos.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad susumavus visas nukentėjusių fondo įmonių pretenzijas „bus eilė juridinių veiksmų prieš įvairiais institucijas ir organizacijas“, tačiau jų jis kol kas neįvardijo.

Ji, be to, tikino, kad nė viena kontroliuojanti institucija nesikreipė į „BaltCap“.

S. Gustainis patvirtino, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per finansinių technologijų įmonės  „Paysera“ sąskaitas.

Europos prokuratūra penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

Įtariama, kad šiuos pinigus Š. Stepukonis pralošė azartinių lošimų bendrovėse.