Jos teigimu, pagrindinė priežastis atmesti veto yra siekis suvaldyti pandemiją, o ne noras laimėti politinę kovą.

„Taip, šitas klausimas yra svarbus mūsų daugumai, bet svarbus yra pandemijos valdymo klausimas, ir mes stengiamės užtikrinti, kad pakaktų balsų. (...) Tai, jog siekiame užtikrinti, kad valdančiosios daugumos atstovai dalyvautų posėdyje, nebūtų išvykę komandiruotes, yra susiję su atsakingu požiūriu į dabartinę situaciją“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš rytojaus balsavimą vertinu per pandemijos prizmę ir tikrai ne per kokios nors priešpriešos ar kovų, manau, kad tai visiškai antraeiliai dalykai, o pirmaeilis dalykas yra pandemijos valdymas. Tai yra priemonės, kurios užtikrintų, kad žmonės nenustoja skiepytis ir viliuosi, kad mes po kelių savaičių pamatysime kreivės pasikeitimą ir pozityvias tendencijas. Tam reikia įvairių sprendimų – tiek paskatinimo, tiek sugriežtinimų“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Tai, jog siekiame užtikrinti, kad valdančiosios daugumos atstovai dalyvautų posėdyje, nebūtų išvykę komandiruotes, yra susiję su atsakingu požiūriu į dabartinę situaciją.

Naujienų portalas „15min“ trečiadienį pranešė, kad valdantieji telkia pajėgas balsuoti dėl prezidento veto nepasiskiepijusių darbuotojų mokamiems testams: norėdami dalyvauti svarbiame balsavime, kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai atšaukia bei trumpina komandiruotes.

Pasak portalo, iš užsienio komandiruočių anksčiau grįžta užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, o Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius atšaukė komandiruotę.

Ketvirtadienį Seimas balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos veto Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kad periodiškai testuotis dėl COVID-19 turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Valdantieji siekia atmesti šalies vadovo veto, tam jiems reikia ne mažiau kaip 71 balso. Valdančioji koalicija Seime turi 74 balsus.

Opozicija nesileis į kalbas ir dėl prezidento veto nuomonės nekeis

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas sako, kad valdantieji viliasi pakeisti opozicinių frakcijų narių nusiteikimą pritarti prezidento G. Nausėdos veto, kad už COVID-19 testus nepasiskiepiję darbuotojai susimokėtų patys. Tačiau opozicija tvirtina savo nuomonės nekeisianti ir tikisi, kad valdantieji nesurinks 71 balso, reikalingo atmesti prezidento veto.

„Manau, kad valdančioji dauguma susitelks pakankamai, pavyks suapeliuoti ir opozicijos narius, ir šį klausimą mes pabaigsime“, – trečiadienį LRT radijui sakė valdančiosios Seimo frakcijos atstovas V. Mitalas.

„Valstybė neturi elgtis su savo piliečiais kaip su vaikais. Apie ką mes šnekame – kad turi lyti iš valstybės biudžeto gėrybių lietus. Jeigu tas lietus nustoja, pradeda tik krapnoti, tik testai, tik gydymai ligoninėse, reanimacijose ir piliečių traukimas iš sudėtingiausių sveikatos situacijų, tai čia jau yra neva blogai. Mes visi suprantame, kad kažkada šis miražas turi pasibaigti“, – tvirtino V. Mitalas.

Valstybė neturi elgtis su savo piliečiais kaip su vaikais. Apie ką mes šnekame – kad turi lyti iš valstybės biudžeto gėrybių lietus.

Priešingai manantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Jonas Jarutis tvirtina, kad prezidento veto palaikys, nes, anot jo, ši, bausmei prilygstanti, priemonė yra netaikli.  

„Mes palaikome prezidento veto, ir aš kaip tik pasakysiu, kad tai yra bausmė žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori ar negali skiepytis. Jei bausme siekiama prievarta skiepytis, bet kokiu atveju šita priemonė yra netaikli. Daugiausia nepasiskiepijusių yra rizikos grupėje esančių senjorų, o senjorai yra pensijoje, jiems dėl darbo testuotis nereikia“, – sakė J. Jarutis.

Anot LVŽS nario, testavimas savo lėšomis tik paskatintų diskriminaciją.

„Žmonės, kurie turi legalų darbą, yra socialiai apdrausti, moka mokesčius ir "Sodrai", ir ligonių kasoms, tai natūralu, kad socialiai draustiems žmonėms medicina yra garantuojama. Ši priemonė (mokėjimas už testus – ELTA) išeina kaip diskriminacija“, – sakė J. Jarutis.

„Tenka tik apgailestauti, kad valdančioji dauguma nemato aplinkinėse valstybėse taikytų priemonių neveiksmingumo. Nereikia išradinėti dviračio, tos priemonės, kurios skirsto visuomenę, jos piktina visuomenę. Vieni turi mokėti, kiti neturi. Galų gale aš labai abejoju, ar daug tų mokančiųJŲ bus“, – pridūrė LVŽS narys.

Darbo partijai atstovaujantis Seimo narys Andrius Mazuronis pritaria J. Jaručiui bei priduria, kad mokami testai paskatintų neskaidrumą.

„Man atrodo, čia nėra nei bausmė, nei ne bausmė, tai yra pandemijos valdymo priemonė. Mūsų frakcijos pozicija yra labai aiški, pritarti prezidento veto dėl labai paprasto dalyko. Mes manome, kad iškeltas tikslas skatinti vakcinaciją nebus pasiektas dėl labai paprastos priežasties. Tie žmonės, kurie nenori skiepytis, jie ir taip nesiskiepys, tiesiog nesitestuos ir vaikščios užsikrėtę (..). Tai gali padidinti neskaidrius reiškinius, kuriuos jau ir dabar matėm“, – sakė A. Mazuronis.

„Užuot paskatinę pozityvaus skatinimo skiepytis procesą, mes einame tam tikru baudimo keliu, ir tai yra neteisinga, tai nepadės pasiekti tų tikslų“, – kalbėjo politikas.

ELTA primena, kad prezidentas vetavo įstatymo pataisas, pagal kurias nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. Anot G. Nausėdos, pateiktas sprendimas nėra galutinai suderintas su šalies Konstitucijos nuostatomis ir negalėtų leisti pasiekti laukiamo rezultato.

Vis dėlto Seimas ketvirtadienį apsisprendė iš naujo svarstyti prezidento G. Nausėdos vetuotas įstatymo pataisas. Už tai, kad šalies vadovo grąžintas įstatymo projektas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 68 parlamentarai, 60 balsavo prieš.

Ketvirtadienį parlamentarai galutinai apsispręs, ar atmesti prezidento veto. Tam reikės bent 71 balso.