Pereiti į pagrindinį turinį

Seimo pirmininkė pranešė jau radusi kandidatą į Genocido centro vadovus

2021-04-13 07:27

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako jau turinti kandidatą, kuris galėtų užimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovo postą.

Seimo pirmininkė pranešė jau radusi kandidatą į Genocido centro vadovus
Seimo pirmininkė pranešė jau radusi kandidatą į Genocido centro vadovus / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Kandidatų jau turiu ir artimiausiomis dienomis ketinu registruoti“, – Seime žurnalistams antradienį sakė parlamento vadovė.

Anksčiau Genocido tyrimo centro vadovo pareigas ėjusį Adą Jakubauską Seimas po slapto balsavimo atleido balandžio 1 dieną. Jis iš pareigų buvo atleistas po kelis mėnesius užsitęsusios krizės centro viduje, kai LGGRTC darbuotojai pareiškė nepasitenkinimą A. Jakubausko vadovavimu. Tai, kad A. Jakubauskas nesusitvarko su užimamomis pareigomis, konstatavo ir Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė.

Įtampas centre taip pat pakurstė tai, kad A. Jakubauskas atleido istorikę dr. Mingailę Jurkutę, kuri LGGRTC vadovybei negailėjo aštrios kritikos. Pasak A. Jakubausko, M. Jurkutė buvo atleista ne už pareikštą kritiką centrui, tačiau už neteisingos informacijos sklaidą.

Atleidus A. Jakubauską, LGGRTC laikinai vadovauti paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.

Siūlys istoriko A. Bubnio kandidatūrą?

Nors pirmininkė neatskleidė pretendento užimti Genocido tyrimo centro vadovo kėdę pavardės, Eltos šaltinių teigimu, V. Čmilytė-Nielsen į šias pareigas ketina siūlyti LGGRTC dirbantį istoriką Arūną Bubnį. Šio fakto, kol nėra oficialaus teikimo, A. Bubnys Eltai nei paneigė, nei patvirtino.

A. Bubnys nuo 2009 m. užima LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

Kaip skelbiama LGGRTC puslapyje, svarbiausios A. Bubnio mokslinio darbo kryptys yra lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m., lenkų pogrindis Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, holokaustas Lietuvoje. 1994 m. jis apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Antinacinė lietuvių rezistencija 1941–1944 m.“ 1998 m. išleido monografiją „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“, o 2003 m. – monografiją anglų kalba apie lietuvių antinacinį pasipriešinimą „Nazi Resistance Movement in Lithuania 1941–1944“. Nagrinėjamomis temomis paskelbė keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos) leidiniuose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų