Seimo pirmininkė apie sustiprintą Seimo apsaugą: priemonės pamatuotos

„Reikia vertinti visą kontekstą, rugpjūčio 10-osios patirtį, iš kurios tarnybos, pareigūnai, matyt, tam tikras pamokas perėmė. Kitas dalykas, žinoma, yra ir kontekstas, šiandien prasideda ir „Zapad“ karinės pratybos, yra įvairiausių provokacijų galimybių. Manau, kad tos priemonės, kurių imtasi, pamatuotos“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamentas penktadienį į eilinę rudens sesiją susirinko visu perimetru aptvertas tvoromis, aplink parlamento rūmus uždarius transporto eismą, saugomas gausių pareigūnų pajėgų.

Reikia vertinti visą kontekstą, rugpjūčio 10-osios patirtį, iš kurios tarnybos, pareigūnai, matyt, tam tikras pamokas perėmė.

Tokių saugumo priemonių imtasi Lietuvos šeimų sąjūdžiui prie Vilniaus arkikatedros rengiant mitingą prieš ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims, Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją.

Lietuvos šeimų sąjūdis siekė mitingą surengti prie Seimo, penktadienį šiam pradedant rudens sesiją, tačiau negavo leidimo rinktis prie parlamento po ankstesnio į riaušes peraugusio mitingo rugpjūčio mėnesį.

Kalbėdama apie rudens sesijos darbus Seimo pirmininkė prognozavo, kad daugiausia diskusijų sukels kitų metų biudžeto svarstymas ir su žmogaus teisėmis susiję klausimai.

„Aš manau, kad yra kelios temos tradicinės, tikriausiai ir biudžetą svarstant bus skirtingos vizijos, kam skirti daugiausia dėmesio, žinoma, žmogaus teisių temos būna daugiau aistrų keliančios“, – į klausimą, dėl ko bus daugiausia sulaužyta iečių per rudens sesiją, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Darbą tęsia dinamiškų įvykių sūkuryje

Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, sveikindama į trečiąją eilinę šios Seimo kadencijos sesiją susirinkusius parlamentarus, sako, kad, nepaisant komplikuoto konteksto, reikia tęsti pradėtus darbus ir vykdyti savo įsipareigojimus.

„Pradėdami rudens sesiją matome, kad pandemija nesitraukia, įtampa ties rytinėmis Lietuvos sienomis išlieka, tačiau dėl ryžtingų veiksmų jau kurį laiką migrantų srautai valdomi.

Mūsų pareiga, nepaisant ideologinių skirtumų ar politinių peripetijų, – padėti Lietuvai, valstybei bei jos žmonėms tapti dar stipresniems ir suteikti realių galimybių kiekvienam kurti savo gerovę.

Dalis piliečių buriasi į protestus, kol kas pavyksta rasti sprendimus, kurie nepažeistų konstitucinės teisės į susirinkimus ir užtikrintų saugumą.

Nepaisydami komplikuoto konteksto, turime tęsti pradėtus darbus, vykdyti savo įsipareigojimus“,– kreipdamasi į Seimo narius, sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pažymėjo, kad parlamentinį darbą tenka tęsti dinamiškų įvykių sūkuryje. Parlamento vadovė tiki, kad, nepaisant vidinių bei išorinių grėsmių, su kuriomis kasdien susiduriame, rudens sesijoje priimti sprendimai bus tvirtas Lietuvos žingsnis į priekį.

„Mūsų pareiga, nepaisant ideologinių skirtumų ar politinių peripetijų, – padėti Lietuvai, valstybei bei jos žmonėms tapti dar stipresniems ir suteikti realių galimybių kiekvienam kurti savo gerovę“, – sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė kvietė kolegas susitelkti, rasti jėgų būtinoms reformoms. „Laikas nelaukia, tačiau turime būti apdairūs. Jėgos, iššvaistytos tuščioms kalboms, juolab neteisingiems sprendimams, neišvengiamai sukurs problemų, kurios ateityje dar labiau užguls mūsų pečius. Todėl privalome susitelkti, įsipareigoti konstruktyviam dialogui, rasti jėgų būtinoms reformoms. Tik taip suvaldysime padėtį, susidorosime su dabarties iššūkiais ir padėsime tolesnės plėtros pagrindus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, nors situacija visais atžvilgiais nepaprasta, Seimo darbų programą vis dėlto galima vadinti gana ambicinga, ją sudaro per 400 projektų, kuriuos siūlo Seimo nariai, Respublikos prezidentas, Vyriausybė.

Parlamento pirmininkės vertinimu, svarbiausias šios sesijos uždavinys yra apsvarstyti ir priimti 2022 m. valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Su šiais įstatymais siejasi ir daugelis Respublikos prezidento, Seimo narių, Vyriausybės pateiktų arba planuojamų mokesčių įstatymų pakeitimų.

Taip pat numatoma įstatymiškai įtvirtinti esminius sveikatos apsaugos sistemos pokyčius ir efektyvinti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas.

Rudens sesijos darbotvarkėje yra ir Konstitucijos pakeitimo projektų. Tarp jų vienas svarbiausių – Konstitucijos pataisa, kuri išsaugotų tiesioginius merų rinkimus.

„Lietuvos piliečiams šie rinkimai labai svarbūs, tai jie ne kartą parodė. Dėl jų svarbos sutaria ir pagrindinės politinės partijos. Norint, kad 2023 metais įvyktų tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai, jau dabar turi būti padarytos atitinkamos Konstitucijos pataisos. Ir paskutinis žodis čia priklauso Seimui. Be to, mūsų laukia balsavimas dėl pasiūlymo trumpinti dalyvavimo Seimo rinkimuose amžiaus cenzą iki 21 metų“, – sakė Seimo vadovė.

Pasak jos, Seimo rudens sesijoje numatyti ir kiti įstatymų projektai, susiję su žmogaus ir pilietinėmis teisėmis. „Tai yra savotiška skola, kurią turime grąžinti piliečiams: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Žvalgybos ombudsmeno, Partnerystės, Tautinių mažumų, Vardų ir pavardžių, taip pat konstitucinis Referendumo įstatymai“, – sakė ji.

Rudens sesijoje numatyta priimti keliolika ekonomikos plėtros, energetikos, inovacijų ir verslo skatinimo srities įstatymų pataisų, kurios didintų viešojo sektoriaus skaidrumą ir gerintų verslo aplinką.

Laukia ir svarbūs aplinkosaugos projektai, kurie padės efektyviai stiprinti gamtos išteklių apsaugą, tvarkyti atliekas, atsižvelgti į klimato kaitą.

Tarp kitų rudens sesijos prioritetų V. Čmilytė-Nielsen išskyrė perteklinių bausmių, draudimų bei apribojimų naikinimo iniciatyvas, valstybės tarnybos ir teismų reformas bei įstatymines vietos savivaldos nepriklausomumo ir savarankiškumo stiprinimo iniciatyvas.

Seimas per metus renkasi į dvi eilines sesijas: pavasario sesija trunka kovo 10 – birželio 30 dienomis, rudens sesija – rugsėjo 10 – gruodžio 23 dienomis.