„Mano vertinimu, jau nebėra jokio tarptautinio formato, kur Rusija galėtų – vertinant jų veiksmus, vertinant jų karą prieš Ukrainą – dalyvauti ir sėdėti prie bendro, demokratinio, civilizuotų valstybių stalo. Tokia yra mano pozicija, ir man atrodo, kad toks požiūris į Rusiją, į Putino Rusiją, jis vyrauja visame laisvame demokratiniame pasaulyje“, – ketvirtadienį po vykusio pasitarimo su Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetais žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį teigė, kad Lietuva dar nesvarsto galimybės nutraukti diplomatinius santykius su Rusija ir Baltarusija, Seimo pirmininkės teigimu, šiam klausimui dėmesys yra skiriamas.
„Tai yra vienas iš klausimų, kuriems skiriamas dėmesys įvairiuose formatuose“, – teigė politikė.
Komitetai parengs Seimo rezoliuciją
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad, Seimui grįžus į plenarinius posėdžius, bus parengta rezoliucija dėl palaikymo Ukrainos narystei ir stojimui į Europos Sąjungą (ES). Pasak jos, tokio dokumento priėmimas Seime yra labai svarbus žingsnis, parodantis Lietuvos palaikymą Ukrainos sprendimui.
Reikia dirbti tam, kad tiek Rusijai, tiek Baltarusijai taikomos sankcijos būtų kuo platesnės, kuo skausmingesnės.
„Visi tikrai yra vieningi ir manau, kad šiandien tai, ką mes stebime mūsų visuomenėje, didžiulį palaikymą Ukrainai, galime paliudyti, kad jis toks pats yra ir parlamente. Tikrai palaikymas Ukrainai ir energija skiriama tam, kad visais įmanomais formatais, dirbant su mūsų sąjungininkais, partneriais, mes burtume maksimalų palaikymą Ukrainai“, – ketvirtadienį Seime po neformalaus Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pasitarimo žurnalistams sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Seimo pirmininkė pabrėžė Lietuvos politikų svarbą, dirbant dėl partnerių įtikinėjimo, siekiant Rusijai ir Baltarusijai taikyti vis stipresnes sankcijas.
„Reikia dirbti tam, kad tiek Rusijai, tiek Baltarusijai taikomos sankcijos būtų kuo platesnės, kuo skausmingesnės ir kad mūsų partneriai bei sąjungininkai jas palaikytų“, – tikino politikė.
ELTA primena, kad, tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, vienu pagrindinių klausimų europinėje politinėje darbotvarkėje šią savaitę tapo Ukrainos potencialus įstojimas į ES. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką, šiuo metu turintį 27 nares.
