Pereiti į pagrindinį turinį

A. Anušauskas: ginklams, karinei įrangai tenka apie trečdalį visų gynybos lėšų

Ginklams, karinei įrangai tenka apie trečdalį visų gynybos lėšų, netoli pusės milijardo eurų, Seime opozicinei Lietuvos regionų frakcijai pristatydamas kariuomenės plėtrą trečiadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Per šiuos metu ką pavyko padaryti: buvo didinamos išlaidos pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikį Seime kovo mėnesį. Pagal tą pinigų kiekį sudarytos ginklų ir karinės įrangos įsigijimo sutartys, šiuo metu iš karinio biudžeto ginklams, karinei įrangai, atsargoms tenka 30 proc. visų pinigų, trečdalis, link pusės milijardo (eurų)“, – informavo A. Anušauskas.

Vienu svarbiausių paskutinių jau įgyvendintų projektų A. Anušauskas įvardijo savaeigių haubicų „PzH2000“ („Panzerhaubitze 2000“) pirkimą, baigiant 2015 metais pasirašytą sutartį su Vokietijos gynybos ministerija.

LN reportažas:

„Iš paskutinių svarbiausių modernizacijos projektų, kurie buvo pabaigti įgyvendinti šiais metais, anksčiau pradėti, savaeigės artilerijos sistemos – kovo mėnesį paskutinė gauta, projektas baigtas“, – sakė ministras.

Lietuva įsigijo 18 155 mm savaeigių haubicų „PzH2000“, kurios yra vienos moderniausių serijiniu būdu gaminamų haubicų pasaulyje. Ši lauko artilerijos sistema pradėta gaminti 1999 metais Vokietijoje.

Lietuva taip pat ketina pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais.

Seimas šį pavasarį reaguodamas į Rusijos karą prieš Ukrainą padidino lėšas gynybai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, prie pradiniame biudžeto variante numatytų daugiau nei 1,2 mlrd. eurų pridėdamas papildomus beveik 300 mln. eurų.

Užsimena apie galimybę turėti gynybos atašė Turkijoje

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tikina, kad augant Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimui karinėje srityje, yra atsiradęs poreikis turėti savo gynybos atašė Turkijoje.

„Užsienio reikalų komitetas yra pritaręs, kad reikėtų kaip ir kitoms mūsų Baltijos kaimyninėms valstybėms turėti gynybos atašė Turkijoje. Turkija darosi svarbi ir mūsų regionui, tą rodo Švedijos ir Suomijos narystės klausimas“, – antradienį atsakinėdamas į klausimus Lietuvos regionų frakcijos posėdyje teigė A. Anušauskas.

Kai tu kartais nuotoliniu būdu dirbi su Turkijos atstovais, tai kai kurių dalykų negali pasiekti taip, kaip turėdamas savo gynybos atstovus vietoje.

Ministras aiškino, kad kalbėdamas su Turkijos gynybos ministru akcentavo, jog toks sprendimas stiprintų Aljanso, ypatingai Baltijos regiono, saugumą ir būtų naudingas dalykas pačiai Turkijai.

„Kai tu kartais nuotoliniu būdu dirbi su Turkijos atstovais, tai kai kurių dalykų negali pasiekti taip, kaip turėdamas savo gynybos atstovus vietoje. Tikiuosi, kad tas klausimas su laiku bus išspręstas, todėl siūlau nenurašyti Turkijos kaip valstybės, su kuria mes bendradarbiaujame, juo labiau, kad ji kaip NATO valstybė dalyvauja visuose procesuose, ir jeigu mums reikės pasitvirtinti gynybinių planų pakeitimą, tai Turkija tame dalyvaus“, – sakė politikas.

ELTA primena, kad birželio pradžioje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog Lietuvos ekspertai derasi su Turkija dėl kovinių dronų „Bayraktar“ sistemos įsigijimo Lietuvai. Visgi ministras tuomet pažymėjo, kad visas procesas nuo sutarčių sudarymo iki dronų gamybos galėtų užtrukti apie metus.

„Norėdami įsigyti visą sistemą, mes siųsime ekspertus artimiausiais mėnesiais į Turkiją, kad jie visa tai įvertintų, sutartų ir galiausiai po visų formalumų būtų sudaryta sutartis. Bet įgyvendinti ją bus įmanoma greičiausiai po metų, galbūt dvejų“, – teigė A. Anušauskas.

Tikina, kad partneriai žinojo apie planus pasirašyti susitarimą

A. Anušauskas tikina, kad euroatlantiniai partneriai žinojo, jog birželio mėnesį Lietuva pasirašys susitarimą su Turkijos gynybos pramonės agentūra, kuri jau buvo sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą. Pasak politiko, krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos pasirašytas dokumentas niekaip nesikerta su JAV paskelbtomis sankcijomis, nes bendradarbiavimo susitarimas Lietuvos neįgalina jokiems įsigijimams. A. Anušauskas akcentuoja – susitarimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra buvo reikalingas siekiant įsigyti ir Ukrainai perduoti kovinį droną „Bayraktar“.

„Tas susitarimas neveda į jokius papildomus įsipareigojimus iš mūsų pusės ką nors dar papildomai įsigyti ar panašiai. Tai tiesiog vedė į (dronus „Bayraktar“ gaminančią – ELTA) įmonę ir atvėrė galimybes įmonei priimti sprendimą, kurį ji ir priėmė – padovanojo Lietuvai „Bayraktarą“, kad šis būtų perduotas Ukrainai“, – antradienį į Lietuvos regionų frakcijoje parlamentarų užduodamus klausimus atsakinėdamas pažymėjo A. Anušauskas.

Patikslinsiu, kad „Bayraktarą“ gaminanti įmonė, kuri ir dovanojo „Bayraktarą“, nėra ir nebuvo niekada sankcionuota.

Ministras pabrėžė, kad kovinius dronus gaminanti įmonė ir Turkijos gynybos pramonės agentūra yra du skirtingi dalykai.

„Patikslinsiu, kad „Bayraktarą“ gaminanti įmonė, kuri ir dovanojo „Bayraktarą“, nėra ir nebuvo niekada sankcionuota“, – sakė A. Anušauskas.

Lietuvos regionų frakcijos nariams klausinėjant, ministras tvirtino, kad nėra nieko itin blogo, jei Lietuva pasirašė susitarimą su agentūra, kurią sankcionavo JAV.

„Mūsų partneriai tai žinojo“, – pažymėjo A. Anušauskas.

„Tai yra susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (...) Jeigu kalbame apie amerikiečių sankcijas (...) be abejo, visi tai žino, kad yra tokios sankcijos, bet jei pažeistum sankcijas, tai tu turėtum pasirašyti ne karinio bendradarbiavimo susitarimą, o susitarimą dėl įsigijimo. Tai mes tokio dalyko nedarėme“, – sakė ministras.

Taip pat A. Anušauskas aiškino, kad susitarimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra nėra kažkaip susijęs su Lietuvos intencijomis įsigyti kovinių dronų „Bayraktar“. Apie tai anksčiau buvo užsiminęs pats A. Anušauskas.

„Apie svarstymus aš paminėjau, bet mes svarstome pačius įvairiausius variantus. O vienas iš tų variantų jau bus įgyvendintas – tai koviniai dronai „Switchblade“, – teigė A. Anušauskas.

Antradienį portalas delfi.lt rašė, kad Turkijos gynybos pramonės agentūra, su kuria Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, yra sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą. 2020 metų gruodžio viduryje JAV paskelbė įvedanti sankcijas Turkijai. Jos įvestos už tai, kad ši, nepaisant perspėjimų, iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400.

Seimo opozicinė Lietuvos regionų frakcija antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru A. Anušausku aptarti kariuomenės plėtros klausimus.

Frakcija pranešė, kad bus kalbama apie kariuomenės modernizavimą, stiprinimą, infrastruktūros plėtros projektus, kibernetinio saugumo aktualijas. 

Lietuva plečia karinę infrastruktūrą, kad galėtų priimti brigados dydžio vienetą. Lietuvoje nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas, bet birželį šalys sutarė jį vystyti iki brigados lygio. Taip sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje padidėtų kelis kartus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad infrastruktūrą Vokietijos brigados dislokavimui planuojama paruošti 2025 metų viduryje.

Lietuva tam šiemet ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną ir paskelbė apie planus vystyti stovyklavietes kitur šalyje. Jos galėtų priimti po maždaug 800 karių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų