Dabartinį vienmandačių apygardų suskirstymą Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, šios ribos gali būti pakeistos jau šiemet, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas.

Projektas jau yra

„Planuojame galbūt iki Naujųjų metų“, - antradienį žurnalistams sakė Z.Vaigauskas, paklaustas, kada planuojama perbraižyti apygardų ribas, antradienį atsakė Z.Vaigauskas.

„Perbraižytos jos yra, projektas yra, reikia tik įtvirtinti. Reikia tik galutinį sutarimą rasti. Manyčiau, tai bus nelabai sunku padaryti, nes projektas apsvarstytas, aišku, jis ne visiems patinka, nes radikaliai keičia dabar esamas apygardas“, - tvirtino jis.

Konstitucinis Teismas antradienį paskelbė, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose  nustatymo tvarka, leidžianti iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose, prieštarauja Konstitucijai, nes dėl didelių skirtumų rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai.

Kaip pažymėjo nutarimą paskelbęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, už rinkimų apygardų sudarymą atsakinga VRK visas vienmandates apygardas gali sudaryti taip, jog jose rinkėjų skaičiaus nuokrypis būtų ne didesnis kaip 10 proc. vidutinio rinkėjų visose šiose apygardose skaičiaus, remiantis tarptautiniais gerosios rinkimų praktikos standartais.

Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu yra parengti du rinkimų apygardų ribų projektai: vienas, daugiau kosmetinis, siūlytas atėjantiems Seimo rinkimams 2016 metais, o radikaliai keičiantis apygardų ribas - 2020 metų rinkimams. Juos aptariant Seimo frakcijose parlamentarai negailėjo kritikos, nors po KT nutarimo, kaip pažymėjo Z.Vaigauskas, teks tvirtinti būtent radikalųjį apygardų ribų pakeitimo projektą.

Tačiau, VRK vadovo vertinimu, po KT nutarimo parlamentarai tikriausiai pakeitimams nesipriešins, nes visi suinteresuoti kuo greičiau žinoti apygardų ribas artėjant kitų metų Seimo rinkimams.

„Didieji darbai padaryti, mes esame paskelbę du projektus, mažasis projektas su pakeitimais, paliekant 20 proc. nuokrypį, ir projektas, kada (rinkėjų skaičiaus skirtumas) būtų ne daugiau kaip 10 proc. nuo vidutinio skaičiaus. Jis paskelbtas, yra pradėtas jo aptarimas, jis ir Seimo frakcijose aptartas, aišku, visi laukė KT sprendimo. Dabar aš manyčiau, kad projektas vyks greičiau, nes visi suinteresuoti, kad tos apygardų ribos būtų nustatytos, nes jau keliami kandidatai, o naujasis projektas daro ženklesnes korektyvas. Sakykime, dabar Vilniaus mieste mes turime dešimt apygardų, o po pataisymo, kad būtų ne daugiau 10 proc., turėsim 13 apygardų“, - sakė Z.Vaigauskas.

Pagal šį projektą, Vilniaus mieste vietoj dešimties apygardų  siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune vietoj aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, - trys. Dalį Šiaulių kaimiškosios apygardos siūloma prijungti prie Kelmės, kur labai trūksta rinkėjų, kita dalis būtų prijungta prie Joniškio ir pavadinta Žiemgalos apygarda, o iš likusios Kuršėnų ir Dainų dalies buvo sudaryta Šiaulių-Kuršėnų apygarda. Būtų keičiamos beveik visų rinkimų apygardų ribos taip, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidurkio neviršytų rekomenduojamų 10 proc. nuokrypio nuo visų apygardų rinkėjų skaičiaus vidurkio.

Pasak Z.Vaigausko, po KT nutarimo tapo akivaizdu, kad rinkimų apygardų ribas teks keisti dažniau, reaguojant į rinkėjų skaičiaus pasikeitimus.

Jis prognozavo, kad naujieji pakeitimai galios 12-16 metų, po to apygardų ribas vėl reikės perbraižyti.

„Nemanyčiau, kad labai ilgalaikis (sprendimas dėl apygardų ribų - BNS). Gerosios praktikos dokumentuose pažymima, kad demografiniai pakitimai vis tiek vyksta, ir kas dešimt metų tenka peržiūrėti apygardų ribas. Manau, kad dešimt, dvylika metų, gal dar vieną rinkimų ciklą, šešiolika metų, bet ne daugiau“, - į klausimą, kiek galios naujasis apygardų suskirstymas, atsakė Z.Vaigauskas.

Anot jo, nors keisis pusės rinkimų apylinkių priklausomybė, iš esmės šie pakeitimai aktualiausi partijoms, o ne rinkėjams.

„Rinkėjams keisis biuletenis, bet balsavimo patalpos liks tos pačios, čia kalbama apie apygardų ribų nustatymą. Galbūt nebus patenkinti kai kurių Vilniaus pakraščių rinkėjai, kurie jau pateks į miesto teritoriją. Bus pasikeitimų, rinkėjai juos matys, bet kadangi prieš kiekvienus rinkimus keičiasi kandidatų sąrašas, toks pasikeitimas - nelabai svarbus, jis gal svarbesnis politinėms partijoms“, - sakė Z.Vaigauskas.

Rinkimai taps mažiau prognozuojami

Spėjus perbraižyti vienmandačių apygardų ribas kitais metais vyksiantys Seimo rinkimai taps mažiau prognozuojami, sako politologas Mažvydas Jastramskis.

Tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas sakė antradienį Konstituciniam Teismui paskelbus, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Jeigu tai bus įvykdyta iki kitų Seimo rinkimų, tai rezultatai vienmandatėse bus mažiau prognozuojami, ir žmonėms, kurie yra įsitvirtinę konkrečiose apygardose, gali kažkas pasikeisti“, - antradienį BNS sakė M.Jastramskis.

Jis spėjo, kad po teismo sprendimo vienmandačių apygardų turėtų daugėti miestuose, o kaimiškose vietovėse sumažėti trečdaliu.

„Sakyčiau, kad liberalams ir konservatoriams tai gali būti tikrai naudinga“, - svarstė M.Jastramskis.

Kita vertus, anot jo, sunku prognozuoti būsimų rinkimų rezultatų pokyčius, nes keičiamos bus nemažos dalies vienmandačių apygardų ribos. Lietuvoje tokių apygardų yra 71.

Prieštaraujančiomis Konstitucijai Konstitucinis Teismas antradienį pripažino Seimo rinkimų nuostatas, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus.

„Toks didelis svyravimas, koks dabar yra Lietuvoje, tikrai neatitinka įprastinės demokratinės praktikos, o ne tik to, kas rekomenduojama“, - nurodė M.Jastramskis.

Sprendimas pavėluotas

Dabartinį vienmandačių apygardų suskirstymą Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, vieni partijų lyderiai ragina skubiai jas keisti, kiti mano, kad reikėtų daugiau laiko pasirengti radikalioms permainoms.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad KT nutarimas turi būti įgyvendintas jau 2016 metais, tik apgailestavo, jog to nebuvo padaryta anksčiau.

„Vis dėlto manau, kad šis sprendimas yra pavėluotas. Jeigu mes žiūrėtume objektyviai, kadangi rinkimų sistema mišri, Seimo narys, kuris laimi, naują rinkimų kampaniją pradeda jau kitą dieną. (...) Reikia tokius dalykus išspręsti iš karto po rinkimų“, - antradienį Seime žurnalistams sakė socialdemokratų lyderis.

Kita vertus, kadangi iki parlamento rinkimų dar metai, A.Butkevičius teigė, kad dar galima spėti perbraižyti vienmandačių rinkimų apygardų ribas taip, kad rinkėjų skaičius juose nesiskirtų daugiau nei 10 procentų. Iki šiol įstatymas leido iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo jų vidurkio visose apygardose.

„Palaikysiu dėl to, kad dar yra metai laiko. Jeigu iki rinkimų būtų du-trys mėnesiai, sakyčiau, kad vis dėlto yra nelabai gerai. Turime gerbti vienas kitą, indėlis, kuris įdedamas politikų visoje Lietuvoje, tiek ir dirbant apygardoje, turi būti vertinamas“, - kalbėjo premjeras.

Jis vylėsi, kad rinkimų apygardų ribų perbraižymas neturės įtakos Seimo rinkimų rezultatams.

Konstitucinis Teismas antradienį paskelbė, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose  nustatymo tvarka, leidžianti iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose, prieštarauja Konstitucijai, nes dėl didelių skirtumų rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai. Anot KT, šis nuokrypis neturėtų viršyti 10 procentų. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, dėl to daugėtų rinkimų apygardų Vilniuje, mažėtų Kaune, maždaug pusė, tai yra apie 1 tūkst., rinkimų apylinkių būtų perkeltos į kitas apygardas.

Už kuo skubesnį KT nutarimo įgyvendinimą buvo opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

„Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad KT nustatė, jog tikrai esamos apygardų ribos neatitinka įstatymų ir šiuo atveju tikrai turi būti peržiūrimos. Mes labai sveikintume ir palaikytume tokį pilną KT sprendimo įgyvendinimą, kas iš esmės atstatytų teisybę ir ten, kur yra tankiau apgyvendintos vietovės, miestai, turėtų iš tikrųjų turėti daugiau vienmandačių apygardų“, - BNS sakė E.Masiulis.

Tuo metu opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius abejojo, ar KT nutarimą galima efektyviai įgyvendinti iki kitų Seimo rinkimų.

„Žiūrint į politinius procesus, mano manymu, jau vėluojama. Blogai, kad likus metams iki Seimo rinkimų prasideda svarstymas. Mano įsitikinimu, būtų racionaliau įgyvendinti visą reformą 2020 metų rinkimams, dabar daryti galbūt minimalias pataisas“, - BNS teigė politikas.

Anot jo, būtų gerai išlaikyti rinkimuose kiek įmanoma daugiau stabilumo.

„Mano įsitikinimu, demokratijoje labai svarbų vaidmenį vaidina ne tik labai griežtos biurokratinės procedūros, bet ir tam tikras pastovumas, tam tikra tradicija. Ar rinkėjų šiek tiek daugiau, ar mažiau, neturėtų būti pagrindinis faktorius“, - tvirtino jis.

A.Kubiliaus teigimu, jeigu pagrindinis argumentas yra rinkėjų skaičius, netrukus gims iniciatyvų mažinti ir Seimo narių skaičių.

„Jeigu prisirišame prie rinkėjų skaičiaus, tuoj atsiras iniciatyvų sumažinti Seimo dydį, nes 141 buvo patvirtinas prie 3,7 mln. gyventojų, dabar yra 2,9 milijono. Taigi, sumažėjo beveik 20 procentų. Aš laikausi nuostatos, kad yra tradicijos reikalas. Nematau čia racionalumo“, - kalbėjo A.Kubilius.

Valdančiosios Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis svarstė, kad rinkėjų skaičiaus disproporciją reikėjo išlyginti, bet likus metams iki rinkimų toks sprendimas - skubotas.

„Patį sprendimą, kad reikia keisti ir atstatyti proporcingą rinkėjų atstovavimą Seime, aš vertinu teigiamai, tai reikia padaryti, nes gyventojų skaičiaus persiskirstymas yra ženklus. Kitas klausimas, ar tai geriausias laikas, likus metams iki rinkimų. Manyčiau, kad ne geriausias, jei normaliai, tą reikėtų daryti po rinkimų, (iki kitų) likus trejiems-ketveriems metams, nes apygardų pakeitimas reiškia pasikeitimus ir rinkėjams, ir politikams, kurie faktiškai dirba ir rengiasi rinkimams, bendrauja su rinkėjais“, - BNS sakė V.Mazuronis.

Tačiau DP lyderis teigė nemanantis, kad apygardų ribų perskirstymas gali turėti įtakos galutiniams rinkimų rezultatams.

„Aš į tas politologų kuriamas tam tikras etiketes, kad vienų partijų rinkėjai yra didmiesčiuose, kitų - mažesniuose miestuose, vienų - jaunesni, kitų - senesni, žiūriu pakankamai skeptiškai“, - sakė V.Mazuronis.

„Visi rinkėjai yra rinkėjai, kuriuos politinės partijos turi pasiekti. Jei žiūrėsime į pastaruosius savivaldybių rinkimus, tam tikroms partijoms, Darbo partijai didžiuosiuose miestuose, Vilniuje, Kaune sekėsi šiek tiek prasčiau, bet ne todėl, kad ten nėra mūsų rinkėjo, o todėl, kad mes nesugebėjome jo padaryti aktyvių, pakviesti į rinkimus, įtikinti juos už mus balsuoti“, - kalbėjo europarlamentaras.

Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį.