Pereiti į pagrindinį turinį

Seimo Teisės komitetas nepritarė A. Kabišaičio kandidatūrai į KT

2021-01-13 08:01

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nepritarė Seimo Teisės departamento vadovo Andriaus Kabišaičio skyrimui Konstitucinio Teismo (KT) teisėju.

Seimo Teisės komitetas nepritarė A. Kabišaičio kandidatūrai į KT
Seimo Teisės komitetas nepritarė A. Kabišaičio kandidatūrai į KT / Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Jo kandidatūrą palaikė trys komiteto nariai, nė vienas nebuvo prieš, penki susilaikė.

Kitiems kandidatams – advokatės Giedrės Lastauskienės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo Algio Norkūno – komitetas pritarė.

TTK pirmininkas Stasys Šedbaras pranešė, kad už G. Lastauskienės kandidatūrą buvo septyni TTK nariai ir vienas susilaikė.

Jis taip pat informavo, kad A. Norkūno kandidatūrą palaikė šeši parlamentarai ir trys balsuodami susilaikė. Tačiau TTK dirba tik aštuoni Seimo nariai.

BNS atkreipus dėmesį į tai, S. Šedbaras patikslino, kad už A. Norkūno kandidatūrą balsavo šeši komiteto nariai, o susilaikė du.

A. Kabišaičio kandidatūrą į KT pasiūlė dar buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, o dabar ją oficialiai pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį per TTK posėdį laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė atkreipė dėmesį, kad skiriasi Seimo nutarimų projektų formuoluotės dėl KT teisėjų.

Prezidentūros teiktame dokumente nenurodyta, kad G. Lastauskienė Konstitucinio Teismo teisėja skiriama devyneriems metams, parašyta, kad ji tiesiog skiriama KT teisėja.

S. Rudėnaitė tvirtino, kad būtent skirtingos formuluotės gali tapti pretekstu vėl nepaskirti KT teisėjų.

„Iki manęs priėjo toks gandas, kad sutrukdyti (paskyrimą – BNS) galėtų tokia procedūrų yda, nes skiriasi nutarimų formuluotės“, – teigė ji.

Aukščiausiojo Teismo vadovė TTK prašė pataisyti nutarimo projektą dėl G. Lastauskienės, nes jau yra buvęs precedentas, kai dėl ydingos formuluotės buvo pažeista Konstitucija.

Pernai balandį dėl Prezidentūros neteisingai parengto Seimo nutarimo S. Rudėnaitė be pagrindo buvo atleista iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Konstitucinis Teismas vėliau išaiškino, kad Prezidentūros teiktas dokumentas prieštaravo Konstitucijai.

Seimas dėl kandidatų į KT teisėjus planuoja balsuoti ketvirtadienį.

Dvi iš dabar pateiktų kandidatūrų pernai balandį Seime jau buvo atmestos – tai  prezidento Gitano Nausėdos teikta advokatės G. Lastauskienės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės S. Rudėnaitė siūlyta teisėjo A. Norkūno kandidatūra.

Tuomet pritarimo nesulaukė ir Seimo pirmininko V. Pranckiečio teikta buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra. Vietoj jos dabar teiktas A. Kabišaitis.

Tuomet kaip pagrindinis priekaištas kandidatams minėta, jog tai nėra konstitucinės teisės specialistai.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų